Bundestago Gynybos komiteto vadovas: visos Europos šalys turi suderinti poziciją dėl branduolinio atgrasymo
„Europoje turime visas galimybes – tiek technologines, tiek finansines pasiruošti (branduoliniam atgrasymui – BNS). Tačiau, žinoma, tai būtų sprendimas, kurį mes turėtume priimti ne konfliktuodami, ne prieštaraudami JAV, o sutardami“, – interviu BNS teigė Lietuvoje viešėjęs konservatyvios CDU partijos politikas.
Europai dėl nenuspėjamos Donaldo Trumpo administracijos politikos siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV, atgijo diskusijos dėl praėjusiais metais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos idėjos, kad Paryžius išplėstų šalies branduolinio atgrasymo priemones žemyno partneriams.
Friedrichas Merzas, Vokietijos kancleris, neseniai atskleidė, kad jo šalis derasi su kitomis Europos valstybėmis dėl branduolinio atgrasymo sistemos sukūrimo.
Vilniuje idėja sutikta ganėtinai pozityviai, tačiau didžioji dalis šalies politikų pabrėžė, kad bet kokios derybos neturėtų kelti abejonių dėl NATO branduolinio atgrasymo, kuris paremtas JAV pajėgumais.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė galia ES. Europoje branduolinių pajėgumų taip pat turi Jungtinė Karalystė.
– Ar nesušalote Baltijos šalyse? Mačiau, kad antradienį buvote Latvijoje, kokiu tikslu atvykote į Lietuvą?
– Tai yra pirmasis mūsų Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vizitas, pasirinkome Baltijos šalis, kadangi tai – labai svarbūs partneriai. Mes stipriai dirbame užtikrindami rytinio NATO flango gynybą. Lietuvoje turime Vokietijos brigadą ir mums buvo labai svarbu parodyti kolegoms Baltijos šalyse solidarumą ir paramą.
O peršalau dar būdamas Berlyne, dabar Baltijos šalyse jau sveikstu.
– Sveikatos! Pakalbėkime plačiau apie „Panzerbrigade 45“. Panašu, kad bent jau iki šiol brigadai reikiamos infrastruktūros plėtra vykdoma pagal planą. Jūsų nuomone, ar yra kliūčių, kurios galėtų turėti įtakos brigados dislokavimui Lietuvoje pilnu pajėgumu 2027 metais?
– Mes labai dėkingi Lietuvai už pagalbą ir paramą padedant įsikurti Vokietijos brigadai. Viskas vyksta ir laiku, ir laikantis numatytų kaštų.
Pirmą kartą Vokietijos kariniai daliniai įkuriami už Vokietijos ribų, ir mes esame labai patenkinti Lietuvos patikimumu, kad viskas vyksta laiku, laikantis grafiko ir numatytų išlaidų plano. Dabar nematau jokių priežasčių, jokių galimų nesklandumų, kurie galėtų sutrukdyti ir toliau taip sklandžiai vystyti infrastruktūrą. Todėl darome išvadą, tikimės, kad 2027 metų pabaigoje brigada galės pilnai įsikurti, kaip suplanuota.
– Prieš interviu užmečiau akį į Vokietijos partijų reitingus ir Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) varžosi dėl pirmos vietos, ji yra vis arčiau ar kartais lenkia centro dešiniųjų bloką CDU/CSU. Kiek Vilnius gali būti įsitikinęs, kad Vokietijos saugumo įsipareigojimai išliks, net galimai susiformavus kitokią saugumo perspektyvą turinčiai valdžiai?
– Su dideliu susirūpinimu stebiu augantį palaikymą AfD. Ši partija kelia grėsmę mūsų šalies saugumui, kelia problemą mūsų saugumo politikos sampratai. Bent jau kalbant apie gynybos politikos klausimus, AfD požiūris yra visiškai nesuderinamas su demokratinių partijų, su mano atstovaujamos CDU nuostatomis.
AfD savo dienotvarkėje kelia klausimus dėl išstojimo iš NATO, Europos Sąjungos sugriovimo, Ukrainos nerėmimo, kalba apie tai, kad reikėtų palikti šalį vieną kovoti su agresoriumi. Tai sukelia didelę grėsmę ne tik Vokietijos, ne tik Europos, bet ir viso pasaulio saugumo struktūrai. Todėl bendradarbiavimo tarp CDU ir AfD niekada nebus.
– Ar kanclerio F. Merzo vyriausybė galėtų įstatyminius ar kitokius saugiklius uždėti, kad kitoks saugumo sampratos suvokimas nepaveiktų Vokietijos gynybos politikos tęstinumo?
– Mes keletą įstatymų jau esame priėmę. Dalies tikslas – stiprinti demokratinę sąrangą šalyje. Priimtas įstatymas, kuriuo šalies Konstitucinis Teismas apsaugomas nuo grėsmių demokratijai. Tai – viena. Tačiau negalima visko išspręsti vien įstatymais, suprantame, kad turime vykdyti labai didelę aktyvią veiklą. Ne visi AfD rinkėjai yra nusiteikę labai radikaliai, yra daug politinio spektro viduryje esančių žmonių, kurie tiesiog savęs neranda kitose partijose ir jokiais įstatymais jų nepatrauksi į savo pusę. Todėl suprantame, kad turime nuveikti labai didelį politinį darbą, kad šiuos centre esančius rinkėjus atitrauktume nuo AfD ir patrauktume į savo pusę.
– Jūsų partijos kolega ir Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis neseniai paragino ES lyderius rimtai svarstyti praėjusiais metais pasirodžiusius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymus dėl branduolinio skėčio Europai. Ar, jūsų nuomone, Europa turėtų perimti branduolinį atgrasymą į savo rankas?
– Branduolinis atgrasymas išlieka būtinas ir turi būti Europos darbotvarkėje, atsižvelgiant į Rusijos keliamą branduolinę grėsmę. Jums žinoma, kad vienintelės dvi Europos valstybės, turinčios branduolinių pajėgumų, yra Prancūzija ir Didžioji Britanija. Neabejoju, kad mūsų sąjungininkė JAV ir ateityje užtikrins branduolinį atgrasymą Europai. Tačiau jei JAV manys, kad Europa prie to turėtų prisidėti savo pajėgumais, turėtume paruošti bendrą mūsų poziciją, visos Europos šalys.
Europoje turime visas galimybes – tiek technologines, tiek finansines pasirengti. Tačiau, žinoma, tai būtų sprendimas, kurį mes turėtume priimti ne konfliktuodami, ne prieštaraudami JAV, o sutardami.
– Tęsiant šią mintį – kaip tos derybos, jeigu jos vyktų, turėtų atrodyti?
– Prancūzijos partneriai jau yra pateikę pasiūlymą naudotis jų branduolinio atgrasymo galimybėmis ir jie čia neturi jokių ribojimų, jokių susilaikymų šiuo klausimu. Todėl manau, kad turėtume pradėti pokalbius su mūsų transatlantiniais partneriais – kokius jie lūkesčius kelia, kokius tikslus kelia šioje srityje – ir tada, žinodami jų atsakymą, reaguoti į tai Europoje. Mūsų branduolinis atgrasymas turi būti visa apimantis, neribotas, kadangi aiškiai matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras – BNS) Putinas kelia karinius tikslus ne tik Ukrainoje, bet jis grasina branduoliniu ginklu ir Europai.
– Kelis kartus paminėjote JAV. Europa po truputį bando mažinti priklausomybę nuo Vašingtono. Kaip skubiai reikia bandyti sumažinti priklausomybę gynybos srityje? Ir ar tai išvis reikia daryti?
– Aš visiškai neabejoju mūsų partnerių nusiteikimu ir toliau laikytis bendros NATO gynybinės politikos. Ir jie tai neseniai patvirtino, priimdami sprendimą Europoje išlaikyti 76.000 amerikiečių karių. Tačiau atsižvelgiant į augančią grėsmę ir Rusijos ginklavimąsi, turėsime gerokai padidinti Europos gynybinius pajėgumus. Amerikiečiai pabrėžė, kad europiečiai turėtų didesne dalimi prisidėti prie bendrų gynybinių pajėgumų stiprinimo.
Per pastarąjį NATO viršūnių susitikimą įsipareigojome ne tik padidinti gynybos finansavimą iki 5% bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir stiprinti karinius pajėgumus. Tai nėra sprendimas prieš mūsų partnerę JAV, tai sprendimas, skirtas padidinti mūsų pačių gynybinius pajėgumus. Vokietijai tai reiškia, kad turime kuo greičiau padidinti karių skaičių nuo 170.000 iki 260.000. Rezervo pajėgas turime daugiau nei patrigubinti, be to, turime investuoti į modernią įrangą: dronus, stebėjimo sistemas.
Šiais metais Vokietijos gynybos išlaidos bus didžiausios istorijoje (apie 100 mlrd. Eur) – dvigubai didesnės nei prieš Rusijos plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
– Dėl tų 76.000 JAV karių – Vašingtonas nevienareikšmius signalus siunčia dėl jų buvimo Europoje. Kaip sąjungininkai turėtų interpretuoti JAV įsipareigojimus ir kiek jūs pats šiuo metu matote neapibrėžtumo?
– JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika yra papildomas iššūkis Europai, ypač jo išsakytos mintys, siekiai dėl Grenlandijos šių metų pradžioje. Tačiau kalbėdamas su NATO šalių ambasadoriais Briuselyje ir JAV Kongreso nariais, girdžiu vienareikšmius pasisakymus, kad JAV ir toliau laikysis savo įsipareigojimų užtikrinant saugumą Europoje.
Tačiau šis įsipareigojimas galioja tik su sąlyga, kad Europa 100% laikysis savo pažadų, duotų Hagoje dėl 5% BVP skyrimo gynybai. Ir tai negali būti diskutuotini klausimai, tik išlaikydami savo įsipareigojimus galime tikėtis amerikiečių pagalbos.
– Kai kurioms šalims sunkiau sekasi pasiekti tuos 5%. Naujienų agentūra „Reuters“ neseniai pranešė, kad Vokietija iškėlė idėją dėl „dviejų greičių“ ES modelio, kviesdama šešias didžiausias bloko ekonomikas formuoti branduolį, kuris sprendimus priimtų sparčiau nei visa 27 narių Bendrija. Ar matytumėte poreikį panašaus modelio buvimui gynybos politikoje?
– Pagal susitarimą, numatytus tikslus turime įgyvendinti iki 2035 metų. Tačiau Vokietija tikrai siekia atlikti tai anksčiau, kadangi vertiname mūsų karinių patarėjų nuomonę, jų vertinimą, kad Rusija bus pasiryžusi užpulti NATO 2029 metais. Ir mūsų tikslas nėra išleisti kuo daugiau pinigų, o sukurti iš tikrųjų galimybes užtikrinti saugumą.
– Ačiū už interviu.
REKOMENDUOJAME
