ES ir MERCOSUR pasirašė prekybos susitarimą, atmetė „muitus“ ir „izoliaciją“

Šiuo susitarimu tarp 27 valstybes vienijančios ES ir MERCOSUR bloko narių Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus po 25-erius metus trukusių sudėtingų derybų sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų. Postūmį pagaliau suderinti susitarimą suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos plačiai taikomi muitai ir nuolatiniai grasinimai dėl prekybos.  

„Renkamės sąžiningą prekybą, o ne muitus, renkamės produktyvią ilgalaikę partnerystę, o ne izoliaciją“, – pasirašymo ceremonijoje Asunsjone pareiškė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė. 

Paragvajaus prezidentas Santiago Pena taip pat gyrė susitarimą, kuris, anot jo, siunčia „aiškų tarptautinei prekybai naudingą signalą įtampa pažymėtame pasauliniame scenarijuje“.

Pasak Antonio Costos, Europos vadovų tarybos pirmininko, susitarimas sudaro kontrastą praktikai, kai „prekyba naudojama kaip geopolitinis ginklas“.

Brazilijos užsienio reikalų ministro Mauro Vieiros žodžiais, susitarimas yra „tvirtovė... pasaulyje, kurį kamuoja nenuspėjamumas, protekcionizmas ir prievarta“.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, vienas pagrindinių susitarimo rengėjų, dėl savo tvarkaraščio negalėjo dalyvauti pasirašymo ceremonijoje. Penktadienį Rio de Žaneire susitikęs su U. von der Leyen, jis gyrė susitarimą, pavadinęs jį daugiašališkumo pergale.

Paragvajuje susirinkę lyderiai tikisi, kad susitarimas įsigalios iki 2026 m. pabaigos ir atneš darbo vietų, gerovės ir galimybių žmonėms abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Europos ekonominė galiūnė Vokietija, taip pat Ispanija ir Šiaurės šalys tvirtai remia susitarimą, siekdamos padidinti eksportą, kai Europa stengiasi atlaikyti konkurenciją su Kinija ir muitus noriai įvedančios administracijos Baltuosiuose rūmuose spaudimą.

Džiūgauja ne visi 

Susitarimas bus palankus Europos automobilių, vyno ir sūrio eksportui, o Pietų Amerikos jautienai, paukštienai, cukrui, ryžiams, medui ir sojos pupelėms bus lengviau patekti į Europos rinką.

Tai supykdė Europos ūkininkus, kurie traktoriais įriedėjo į Paryžių, Briuselį ir Varšuvą, protestuodami prieš pigesnių prekių, pagamintų pagal žemesnius standartus ir naudojant draudžiamus pesticidus, antplūdį, kurio jie baiminasi.

„Mes turime geros kokybės airišką jautieną ir gerus standartus, o Pietų Amerikos šalyse jie neturi tokių pat standartų“, – sakė 50-metė ūkininkė Trisha Chatterton, dalyvavusi anksčiau šį mėnesį Airijoje surengtame proteste. 

Pietų Amerikoje taip pat yra atsargiai vertinančiųjų susitarimo poveikį. Pasak prekybos ir investicijų tyrėjos Lucianos Ghiotto, Argentinoje vien dėl vietos automobilių pramonės žlugimo gali būti prarasta 200.000 darbo vietų.

Apsaugos priemonės ir kvotos

Siekdama išsklaidyti baimes, Europos Komisija paskelbė apie krizės fondą ir apsaugos priemones, kurios leistų sustabdyti lengvatinių tarifų taikymą, jei importas staigiai padidėtų tiek, kad tai imtų daryti žalą. Tačiau Argentinos prezidentas libertaras Javieras Milei įspėja, kad kvotos ir apsaugos priemonės „gerokai sumažins susitarimo ekonominį poveikį ir prieštaraus jo pagrindiniam tikslui“.

ES skaičiavimais, Europos eksportas į MERCOSUR turėtų padidėti 39%, o MERCOSUR eksportas į ES išaugti 17%.

Tekstą „Prekyba su MERCOSUR: ar Lietuva ras ką pasiūlyti 270 mln. gyventojų rinkai“ galima paskaityti ČIA. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.