KT: J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai, parlamentaras tai vadina „Dievo pirštu“
Papildyta prezidento G. Nausėdos komentaru.
KT teigimu, J. Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo pretendentams į KT teisėjo pareigas turėti dešimties metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
„Aš vertinu tai kaip Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime. Ir ji dar nebaigta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė J. Sabatauskas.
Pasak Seimo nario, teismo nutarimas duos peno politologinėms interpretacijoms, bet tvirtino, jog kitų žmonių visuomet buvo laikomas teisininku.
„Tie, kurie inicijavo nutarimą, norėtų, kad aš manyčiau priešingai. Šiaip esu dėkingas tiems Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jie tokiu būdu išreiškė man pasitikėjimą, mano darbu Seime, – kalbėjo politikas. – Gyvenimas tuo nesibaigia“.
KT: Seimo nario veikla ir teisininko darbas yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos
Anot KT, dėl to Seimas nesilaikė Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo į šio teismo teisėjo pareigas skirti tik tokį asmenį, kuris turi minėtą stažą, suponuojantį reikiamą šioms pareigoms profesinę patirtį.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu po to, kai įgijo teisininko išsilavinimą“, – sakė Gintaras Goda, KT pirmininkas.
Nutarime pažymėta, kad toks stažas kaupiamas, kai asmuo įgyja teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti darbą pagal teisininko specialybę, tai yra darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.
Tuo metu Seimo narys, anot KT, yra profesionalus politikas, darbas Seime yra jo profesinė veikla.
Be to, tarp Konstitucijoje nustatytų reikalavimų pretendentams į Seimą nenustatyti kokie nors būtini profesinės patirties ar išsilavinimo kriterijai, jiems neprivalu turėti aukštąjį ir juolab teisinį išsilavinimą, būti įgijus kokios nors profesinės patirties.
„Tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis“, – pažymėjo KT.
Jis atkreipė dėmesį, jog J. Sabatauskas 2003 metais universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau jokio kito darbo, išskyrus Seimo nario, nedirbo.
Anot teismo, nors Seimo nariai užsiima įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba, net jeigu jie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jie dirba (...) teisinį darbą ir kaupia šioje dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.
„Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais“, – teigė KT.
Prezidento reakcija: aš nesu piktdžiugiškas žmogus
Konstituciniam Teismui (KT) užkirtus kelią parlamentarui Juliui Sabatauskui tapti šio teismo teisėju, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog nėra pikdžiugiškas žmogus.
„Aš nesu pikdžiugiškas žmogus“, – ketvirtadienį Kapčiamiestyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
Tuo metu šalies vadovas kaltino ir ankstesnės kadencijos Seimą, į šį teismą paskyrusį konservatorių Stasį Šedbarą.
Skundą pateikė opozicijos atstovai
Dėl šio Seimo paskyrimo į KT kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai.
Anot jų, pernai spalio 21 dieną priimtas Seimo nutarimas dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems šio teismo teisėjams.
Skundo autorių teigimu, J. Sabatauskas neturi dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Anot jų, sąvoka „teisinis darbas“ KT jurisprudencijoje vartojama, kai kalbama apie darbą pagal teisininko profesiją, tai yra turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pernai spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. Vėliau iš antro karto į šį teismą paskirtas ir mokslininkas Haroldas Šinkūnas.
VERSLO TRIBŪNA
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
J. Sabatauskas žurnalistams yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl teisinio darbo patirties, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.
KT pirmininkas G. Goda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Konstitucija neaiškinama pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus.
„Čia buvo išskirtinė situacija, kai reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui yra numatyti pačioje Konstitucijoje, tai Konstituciją aiškina Konstitucinis Teismas“, – teigė jis.
Anot G. Godos, minėtas Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja KT teisėjų skyrimo tvarkos, tačiau jame „turbūt yra nuostatų, kurios ne visiškai atitinka įstatymus ir Konstituciją“.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Rugsėjį J. Sabatauskas išstojo iš Lietuvos socialdemokratų partijos.
J. Olekas ieškos naujo kandidato
Juozas Olekas, Seimo pirmininkas, sako gerbiantis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo parlamentarui Juliui Sabatauskui buvo užkirstas kelias tapti šio teismo teisėju, ir teigia naują kandidatą į pareigas rasiantis iki pavasario sesijos pradžios.
Seimo pirmininkas teigė J. Sabatauską į KT teisėjus pasiūlęs, o valdantieji jį paskyrė argumentuodami, kad parlamentaras kelis dešimtmečius dirba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
J. Olekas teigė buvęs įsitikinęs, kad tokia patirtis bus pripažinta tinkama.
„Aš gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą. Tą informacija, kurią turėjau prieš siūlydamas jo kandidatūrą, konsultuodamasis su teisininkais, rodė, kad Julius atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus, dėl to ir pasiūliau“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.
Jis tvirtino J. Sabatauską į KT teisėjus teikęs kaip bene geriausiai Konstituciją suprantantį žmogų Lietuvoje.
Seimo pirmininkas taip pat sakė, kad reikės įvertinti KT sprendimo argumentaciją ir kiek tai gali liesti kitus žmones, kurie į pareigas buvo paskirti teisinio darbo patirtį argumentuojant panašiai kaip J. Sabatausko atveju.
„Reikės ir atidžiau pasižiūrėti, ieškant kitos kandidatūros į teisėjus, kad tokių dalykų nebeatsitiktų“, – kalbėjo J. Olekas.
Jis teigė dar neturintis kito kandidato į KT.
„Manau, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios tikrai turėsime sprendimą“, – sakė politikas.
Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.
M. Lingė: Konstitucinis Teismas išlaikė aukštą kartelę skiriamiems teisėjams
Mindaugas Lingė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, sako, kad šiuo sprendimu teismas išlaikė aukštą kartelę skiriamiems teisėjams.
„KT išlaikė aukštos kartelės reikalavimą skiriamiems Konstitucinio Teismo teisėjams. Buvo apgintas teisinio stažo (...) reikalavimo turinys, kad (...) Seimo nario darbas nėra laikomas teisiniu darbu. Tai bus rimtas pagrindas ir ateityje politikams, kurie norėdami susikurti šiltesnę karjeros vietą, apsiribodami vien tik darbo parlamente patirtimi, to padaryti negalės“, – BNS ketvirtadienį nurodė jis.
Jis pabrėžė, kad KT teisėjams reikalingas tikro teisinio darbo stažas, kuris nėra sukaupiamas Seimo posėdžių salėje, o dirbant mokslo institucijose arba teisinėse įstaigose.
Opoziciniai konservatoriai anksčiau buvo kritikuoti dėl KT politizavimo, nes praėjusioje parlamento kadencijoje į KT delegavo savo partietį Stasį Šedbarą. Vis tik M. Lingė pabrėžė, kad S. Šedbaro atvejis kitoks, nes jis atitiko reikalavimus, tačiau sutiko, kad skiriamiems teisėjams reikia didesnio politinio neutralumo.
„Turbūt geriausia būtų didesnis neutralumas, kad kuo mažiau reikėtų paskirtiems KT teisėjams nusišalinti nuo įvairių bylų, nesukurti tokio pagrindo, kad būtų galima spekuliuoti ateityje tais paskyrimais“, – sakė jis.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Spalį paskirti teisėjai pareigas turėtų pradėti eiti kovo mėnesį.
REKOMENDUOJAME
