A. Driukas ir J. Sabatauskas paskirti KT teisėjais, o prezidento teiktas H. Šinkūnas – ne
Teksto pabaigoje papildyta prezidentūros komentaru
Už Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano H. Šinkūną skyrimą slapto balsavimo metu balsavo 53, prieš 44, o susilaikė 22 Seimo nariai.
Prieš balsavimą Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, kalbėdamas Socialdemokratų frakcijos vardu, šalies vadovo siūlytą kandidatą vadino stipriu bei pasižyminčiu aukšta teisine kvalifikacija, akademiniu pasirengimu, taip pat nešališkumu, sugebėjimu kompetentingai vertinti sprendimų praktinį poveikį.
„Pretendentas (...) geba bendradarbiauti su įvairiomis ne tik teisinėmis institucijomis, bet turi supratimą apie valstybės institucijų veiklą bei valdžios pasidalijimo praktinius aspektus. Tokia patirtis ypač vertinga“, – kalbėjo jis.
Seimo vadovo socialdemokrato Juozo Oleko siūlomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką J. Sabatauską slapto balsavimo metu palaikė 64 parlamentarai, prieš buvo 46, susilaikė dešimt Seimo narių.
R. Motuzas sakė, jog ilgametis Seimo narys yra teisininkas su didele patirtimi parlamente, turi gilų konstitucinės ir teisinės sistemos supratimą bei dalyvavo rengiant svarbius teisės aktus, susijusius su konstitucinėmis vertybėmis.
„Julius Sabatauskas, kaip žinote, yra teisininkas pagal išsilavinimą. Jo profesinė veikla rodo aukštą teisinės argumentacijos lygį, gebėjimą vertinti teisines normas sistemiškai ir konstituciškai. Per daugiau nei du dešimtmečius Seime jis įgijo patikimo, atsakingo ir nuoseklaus politiko ir teisininko reputaciją“, – kalbėjo R. Motuzas.
Siūlymas į KT skirti iš Lietuvos socialdemokratų partijos rugsėjį išstojusį J. Sabatauską sulaukė opozicijos ir ekspertų kritikos. Buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris yra sakęs, kad „J. Sabatauskas niekada nedirbo teisinio darbo pagal teisininko specialybę, o būtent šito reikalauja Konstitucija. Tai visiškas Konstitucijos pamynimas“.
Tą iš Seimo tribūnos įgarsino ir konservatorius Jurgis Razma. Pasak jo, J. Sabatauskas neatitinka dešimties metų teisinio darbo stažo reikalavimo.
„Yra, deja, formalūs reikalavimai ir dėl to, kiek mes begerbtumėme Julių Sabatauską kaip asmenį, kaip politiką, bet neišeina niekaip balsuoti už tą kandidatūrą, nepažeidžiant Konstitucijos“, – kalbėjo politikas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį žurnalistams sakė, kad Seimo narių grupė artimiausiomis dienomis kreipsis į KT dėl J. Sabatausko paskyrimo.
„Dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo, nes neturi tinkamo darbo stažo kaip teisininkas, Seimo nario darbas neatrodo rimta“, – sakė jis.
KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikė Agnė Širinskienė pažymėjo, jog Lietuva jau yra sulaukusi Europos Komisijos pastabų, kad politikai be atšalimo laikotarpio nesunkiai tampa KT nariais.
„Tų klausimų yra labai daug ir man yra apmaudu, kad taip aplaidžiai Seimo pirmininkas pažiūrėjo į savo pareigą teikti tinkamos kvalifikacijos ir tinkamą darbo stažo kandidatą. Aš jau nekalbu apie visą tą bandymą politizuoti“, – kalbėjo parlamentarė.
Praėjusioje Seimo kadencijoje į KT teisėjus buvo paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.
Anksčiau žurnalistams J. Sabatauskas yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl dešimties metų teisinio darbo stažo, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, be kitų, įrašyti ir Seimo nariai.
Seimui jį paskyrus KT teisėju, parlamentaras dar kartą atmetė įtarimus dėl teismo politizavimo: „Aš jau n kartų sakiau. Aš visada esu neutralus, vadovaujuosi tik teise“.
Jis taip pat sakė neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato, iki kol pradės eiti teisėjo pareigas pavasarį.
Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės pateikto šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko skyrimą antradienį palaikė 90 Seimo narių, prieš buvo 22, devyni – susilaikė.
Vėl kalbėdamas socialdemokratų frakcijos vardu R. Motuzas sakė, jog A. Driukas yra žinomas kaip profesionalus LAT teisėjas, turintis labai solidų darbo stažą.
„Pretendentas yra labai principingas, profesionalus ir nepriekaištingos reputacijos teisėjas. Geba išlaikyti nepriklausomumą ir objektyvumą, turi gebėjimą dokumentuotai spręsti sudėtingus konstitucinio pobūdžio klausimus“, – teigė parlamentaras.
TTK pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius teikimą vadino pavyzdiniu bei tikino, jog toks siūlymas teisėjų bendruomenei siunčia žinutę, kad atsakinga, nuosekli karjera „yra matoma ir įvertinama“.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) piktavalėms veikoms: nuo sudėtingų apgaulių iki automatizuotų atakų, tačiau GenDI gali tapti ir efektyviu ginklu prieš kibernetines atakas. Spalį tradiciškai minėdami Europos Sąjungos kibernetinio saugumo mėnesiu, ieškome naujų būdų užtikrinti visuomenės ir infrastruktūros saugumą virtualioje erdvėje. Viena iš naujausių Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų iniciatyvų šioje srityje – GAISO projektas, kuriuo siekiama generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimais padėti apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir visuomenę nuo kibernetinių pavojų.
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ – vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis. Ši filosofija perteikta ir projektuojant „Sąvaržėlę“ – pastate numatyti individualizuoti „Schindler“ liftai išsiskirs savo ryškiu dizainu.
Lietuvoje vis dažniau atsiranda iniciatyvų, jungiančių istoriją ir šiuolaikinį požiūrį į verslą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Ilzenbergo dvaras, kur ūkininkavimas, turizmas ir maisto gamyba veikia pagal savitą filosofiją: partnerystę su versliais ir talentingais žmonėmis, turinčiais idėjų ir drąsos jas įgyvendinti. Dabar dvaras ieško naujo partnerio vyno veiklai.
Talentų paieška šiandien tapo vienu didžiausių verslo iššūkių. Įmonės vis dažniau susiduria su klausimu, kaip efektyviai pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.
Žinia prezidentui?
Opozicinių konservatorių atstovas J. Razma pareiškė, kad Seimo sprendimas neskirti H. Šinkūno KT teisėju yra valdančiųjų kerštas jo kandidatūrą teikusiam prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Aš šito tikrai neprognozavau, – žurnalistams Seime sakė J. Razma. – Aš manau, kad (tai – BNS) yra valdančiųjų tam tikras kerštas prezidentui už tai, kad jis juos šiek tiek iškankino su koaliciniais dalykais, su ministrų tvirtinimais. Na, ir pagaliau turbūt paskutinis lašas buvo kritiškas jo pasisakymas apie J. Sabatausko kandidatūrą, kuris šiandien paskelbtas.“
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį žurnalistams Kaune pareiškė apgailestaujantis dėl ketinimų skirti J. Sabatauską KT teisėju, akcentuodamas, jog yra prieš teismo politizavimą, nors jis ir prasidėjo dar praėjusią Seimo kadenciją, kai į pareigas buvo paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.
J. Razma teigė negirdėjęs, kad H. Šinkūno kandidatūra Seime būtų vertinta neigiamai.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė neigė, kad valdantieji tarėsi atmesti H. Šinkūno kandidatūrą.
„Galima pasakyti, kad galbūt tai buvo opozicijos sąmoningas noras mus sukiršinti. Galima ir taip sakyti“, – žurnalistams sakė politikė.
„Bet kalbant rimtai, įvyko susitikimai, buvo teikimai. (...) Laisvas mandatas, Seimo nariai patys apsisprendžia, kaip balsuoti“, – pridūrė ji.
Parlamentarė sakė nenorinti spėlioti, kodėl daliai Seimo narių netiko H. Šinkūno kandidatūra, bet pati tvirtino balsavusi už.
Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad šis balsavimas dėl teisėjų yra įdomus Krašto apsaugos ministerijos kontekste. Jis neatmeta, kad tai gali būti valdančiosios koalicijos „spaudimas ir žinutė Nausėdai artėjančiose derybose dėl (naujo) KAM ministro“.
Gali teikti antrąkart
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės H. Šinkūno kandidatūrą siūlyti darkart.
„Prezidentas nemato priežasčių, jei ponas H. Šinkūnas sutiks, neteikti to paties kandidato Seimui antrą kartą“, – BNS nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Jo teigimu, „prezidento teiktas kandidatas Seime nesulaukė jokių pastabų dėl savo kvalifikacijos ar patirties, todėl balsavimo rezultatas Seime vertintinas kaip bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto“.
Parlamentas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
