Ministerija siūlo nekeisti užsieniečių įdarbinimo kvotos, Ministrų kabinetas – griežtinti reikalavimus mokėti kalbą
„Siūloma (užsieniečių įdarbinimo – VŽ) kvota padės mažinti darbo jėgos trūkumą, išlaikyti darbo rinkos stabilumą, prisidės prie neužpildytų darbo vietų skaičiaus mažinimo, palaikys tolesnį šalies ekonomikos augimą, tuo pačiu garantuojant užimtumą šalies gyventojams“, – teigia ministerija.
Pasak jos, siūloma kvota sudaro 0,9% Valstybės duomenų agentūros šių metų liepos 1 dieną paskelbto nuolatinių gyventojų skaičiaus (2,89 mln.), o pagal įstatymą ji negali viršyti 1,4%.
Ministerija BNS informavo, kad kvota nėra didinama, nes siekiama riboti pigios darbo jėgos imigraciją į Lietuvą ir paskatinti darbdavius įdarbinti Lietuvos darbuotojus, o taip pat išlaikyti ir Lietuvoje jau gyvenančius ir dirbančius užsieniečius.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos verslo bei Pramonininkų konfederacijos siūlė 2026 metams numatyti 30.000 užsieniečių įdarbinimo kvotą, Lietuvos darbdavių konfederacija – 40.500.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje mažėja vietos darbo jėgos pasiūla, daugėja laisvų darbo vietų, darbdaviai aktyviai ieško darbuotojų. Tačiau ne visos darbo vietos gali būti užpildytos vietiniais darbuotojais dėl kvalifikacijos, būsto vietos (pavyzdžiui, kandidatai iš regionų), motyvacijos ar kitų kliūčių.
Ministerijos duomenimis, mažėja įdarbintų užsieniečių kaita: sausio–spalio mėnesiais įdarbinta 34.800. trečiųjų šalių piliečių, iš jų 30.200 – vidutinės, 2.600 – aukštos ir 1.900 – žemos kvalifikacijos darbuose.
Didžioji dalis jų dirba transporto sektoriuje (54,6%), statybose (18%), gamyboje (8,3 %). 44% užsieniečių dirba pas tą patį darbdavį bent dvejus metus.
Keičiasi užsieniečių kilmės šalys: mažėja baltarusių ir ukrainiečių, daugėja atvykstančių iš Uzbekistano, Indijos, Filipinų, Tadžikistano. Be to, daugėja dirbančių ES piliečių.
Šiemet pagal įdarbinimo kvotą 97,3% gavusių leidimą laikinai gyventi užsieniečių įsidarbino ir dirba, tarp jų dominuoja vyrai (94,8%). 60,6% visų leidimų išduota piliečiams iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos ir Kirgizijos. 97,3% įsidarbino vidutinės kvalifikacijos profesijose, daugiausia 57% – sunkvežimių vairuotojai.
Leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu turėjo 98.800 užsieniečių. Mažėjo išduodamų leidimų naujai atvykstantiems, bet išaugo leidimų pakeitimų – daugiau darbuotojų nei pernai lieka Lietuvoje ilgesniam laikui.
Migracijos departamento duomenimis, leidimus gyventi visais pagrindais Lietuvoje lapkričio 1 dieną turėjo 214.800 užsieniečių – 3.200 mažiau nei metų pradžioje, ir 7.100 mažiau nei 2024 metų pradžioje.
Ministrų kabinetas pritaria užsieniečiui integracijai per kalbą
Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtoje išvadoje Seimui, kuriai pritarė Vyriausybė, siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su ribojimais dirbti studijuojantiems užsieniečiams, nes Ministrų kabinetas jau yra pateikęs Seimui atskirą įstatymo projektą, kuriuo be kita ko siūloma įtvirtinti darbo apribojimus studijų pagrindu leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, siekiant užkirsti kelią praktikoje pasitaikančiam piktnaudžiavimui.
Įtvirtinant reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi, anot išvados rengėjų, turėtų būti susiaurintas asmenų, kuriems taikomos išimtys, ratas.
„Nustačius įstatymo projekte siūlomą tokį platų išimčių ratą užsieniečių, kuriems nebūtų taikomas lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas, nebūtų pasiektas įstatymo projekto tikslas skatinti Lietuvoje gyvenančius užsieniečius integruotis“, – teigiama išvadoje.
Be to, siūloma atsisakyti valstybinės lietuvių kalbos reikalavimo taikymo šeimos susijungimo pagrindu atvykstantiems šeimos nariams užsieniečiams ir palikti galimybę magistrantūroje studijuojantiems užsieniečiams atvykti su šeimos nariais.
Taip pat siūlomą valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą užsieniečiams taikyti ne nuo 2026 metų kovo, o 2028-ųjų sausio, taip sudarant galimybę pasirengti institucijoms ir užsieniečiams.
VRM taipogi siūlo papildyti įstatymą, kad užsieniečių integracijai būtų galima naudoti ne tik valstybės ar tarptautinių fondų lėšas, bet ir pačių užsieniečių, darbdavių ar kitų juos kviečiančių bei priimančių fizinių ir juridinių asmenų finansinį prisidėjimą.
Anot ministerijos, tai sudarytų teisinį pagrindą numatyti, kaip būtų organizuojamas ir finansuojamas valstybinės kalbos mokymas.
Pagal dabartinius įstatymus, Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, ES struktūrinių fondų, Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų bei nevyriausybinių organizacijų lėšos.
Įstatymo pataisose – ir daugiau apribojimų
Pataisomis numatoma šūsnis pakeitimų, tarp jų – įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
Taip pat siūloma, kad užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius dvejus metus, turintys ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turėtų pateikti jų lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių negali kalbos išmokti.
Siūloma apriboti ir magistro studentų teisę į šalį atsivežti šeimą bei parengti sąrašą universitetų, turinčių teisę priimti užsieniečius. Aukštąsias mokyklas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Tuo metu bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 valandų per savaitę.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.
2025-ieji buvo itin intensyvūs metai statybų sektoriuje: valstybiniai projektai – ligoninės, arenos, kultūros ir švietimo pastatai – buvo vykdomi tuo pat metu kaip ir didelės apimties privatūs objektai. Tokio masto sinchronizacija statybų rinkoje pareikalavo daugiau nei meistriškumo: tai buvo metai, kai statybų įmonėms teko dirbti be pertraukos, valdyti kelis procesus vienu metu ir išmokti planuoti kitaip – ne etapais, o realiu laiku. Kokie buvo didžiausi 2025-ųjų iššūkiai ir kaip jie keičia sektoriaus požiūrį į laiką, kokybę ir planavimą?
Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą per artimiausius dešimtmečius neišvengiamai transformuos įsibėgėjusios demografinės slinktys. Investavimo ekspertai akcentuoja, kad norint pasirūpinti oria senatve ir patrauklia pensija, pasitikėti valstybės socialine politika neužtenka – būtina patiems sąmoningai formuoti finansinę strategiją ir kaupti ateičiai.
Per paskutinius keletą metų Airijoje registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sėkmingai vysto antžeminio orlaivių aptarnavimo verslą Skandinavijos regione. 2020 m. grupė įsigijo Skandinavijos aviacijos senbuvę „Aviator Airport Alliance“, kuri šiandien yra didžiausia nepriklausoma regiono antžeminių paslaugų teikėja. Apie darbą itin reiklioje rinkoje ir ypatingus klientus pasakoja įmonės vadovas Jo Alex Tanem.
Pasak Lauryno Kasčiūno, konservatorių lyderio, šalyje pastebima užsieniečių, kurie yra „amžini studentai“ Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anot jo, šie eilę metų išlieka pirmakursiais arba antrakursiais.
Pakeitimais taip pat siūloma užsieniečiams, netekusiems Lietuvos pilietybės, tačiau gyvenantiems su leidimu nuolat gyventi, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993-iųjų liepos, gaunant ar pasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsieniečiai studentai gali dirbti 40 valandų per savaitę.
Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinęs Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje aukštąsias mokyklas paragino stiprinti kontrolę. Anot institucijos, šiemet padaugėjo atvejų, kai užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi šalyje studijų pagrindu. Lietuvoje gyvena apie 10.800 užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.
Gruodžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 216.000 užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (79.500), toliau seka baltarusiai (50.600) bei rusai (13.700).
