Generalinė prokurorė paprašė Seimo naikinti dviejų parlamentarų neliečiamybę, dėl išvykusio „aušriečio“ dar sugrįš
Visiems jiems norima pateikti įtarimus vadinamosiose čekiukų bylose.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn gali duoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.
Socialdemokratų, „aušriečių“ bei „valstiečių“ koalicijos sutartyje numatyta, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkantis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos. Tai leistų greičiau priimti sprendimą dėl imuniteto panaikinimo. Išimtis padaryta tik „Nemuno aušros“ atstovams. Jiems leidžiama nepaisyti šio punkto, esant motyvuotam prašymui.
E. Sabutis kaltinamas pasisavinęs beveik 3.000 Eur
E. Sabučiui norima pateikti įtarimus dėl galimai suklastotų 18 dokumentų ir neteisėto 2.955 Eur pasisavinimo. Generalinė prokurorė ketvirtadienį tvirtino, kad E. Sabutis į patirtų išlaidų ataskaitas įtraukė išlaidas, kurių galimai nepatyrė, vykdydamas Jonavos savivaldybės tarybos nario veiklą.
„Tyrimo turimais duomenimis, į šias ataskaitas buvo įtraukti duomenys ir mokėjimo kvitai už degalus, kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, buvo apmokėti panaudojant ne mažiau kaip dešimt kitų fizinių ir juridinių asmenų mokėjimo korteles“, – sakė N. Grunskienė.
Prokuratūros duomenimis, E. Sabutis iš tarybos nariui skiriamų lėšų taip pat galėjo kompensuotis išlaidas už „Telia Lietuva“ teiktas televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugas.
Seimo nariui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir svetimo turto pasisavinimo.
„Nesijaučiu kaltas, bet atsakomybės nesikratysiu. (...) Bent jau iki šios sekundės mano mąstymas buvo toks, kad nesikratydamas (atsakomybės – BNS), galiu atsisakyti neliečiamybės, bet pats atsisakyti jos negaliu, Seimas turi balsuoti“, – žurnalistams sakė politikas.
E. Sabutis ketvirtadienį paprašė jo imuniteto panaikinimo klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, tai yra nesudarant tyrimo komisijos.
Seimo statutas numato, kad tokiu atveju Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio kitos dienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Artimiausias Seimo posėdis suplanuotas antradienį.
T. Martinaitis degalus pylėsi atostogų metu
Buvęs Akmenės rajono savivaldybės tarybos narys T. Martinaitis įtariamas 2019–2023 metais galėjęs suklastoti 12 dokumentų ir taip pasisavinti maždaug 3.500 Eur.
T. Martinaitis galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir į kompensavimo ataskaitas įtraukė atostogų metu patirtas beveik 1.200 Eur išlaidas už degalus, sakė generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Į išlaidas buvo įtraukti 2.000 Eur vertės kvitai už įgytus degalus. Jie apmokėti 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne parlamentarui, o 26 fiziniams bei dviem juridiniams asmenims, viena mokėjimo kortelė išduota užsienio banko. Seimo nariui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Prieš Seimo posėdį politikas teigė, jog atsakomybę turi jausti visi politikai, kurie per visą nepriklausomybės laikotarpį sudarė tokią galimybę.
„Tos problemos iškilo ir dabar tą moralinę atsakomybę, politinę atsakomybę tenka visoms politinėms partijoms, – žurnalistams kalbėjo jis. – Moralinę atsakomybę jaučiam mes visi, o teisinę atsakomybę nustatys teismas“.
T. Martinaitis teigė pasitikintis šalies teisine sistema, todėl leidžiantis Seimui naikinti jo imunitetą panaikinti supaprastinta tvarka.
„Aušrietis“ išvyko į komandiruotę
Buvęs Akmenės rajono tarybos narys „aušrietis“ S. Bucevičius BNS yra pareiškęs, kad supaprastinta tvarka imuniteto neatsisakys, nes prokuratūros elgesį laiko nesąžiningu.
Tačiau S. Bucevičiui išvykus į komandiruotę užsienyje, generalinė prokurorė ketvirtadienį negalėjo kreiptis į Seimą leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Nors Seimo valdyba dar rugpjūčio 20 dieną komandiravo S. Bucevičių į Kopenhagą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl jo teisinio imuniteto.
Seimo nariui nesutinkant, kad imunitetas būtų panaikinamas supaprastinta tvarka, turi būti sudaroma komisija, kuri aiškinasi, ar parlamentaras nėra persekiojimas dėl savo politinės veiklos. Ji padaro išvadą ir teikia Seimui rekomendaciją, ar tenkinti prokuratūros prašymą, ar ne. Tik po to Seimas priima galutinį nutarimą.
G. Nausėda neketina pritaikyti amnestijos teisiamiems „čekiukų“ bylose
Sulaukęs „čekiukų“ bylų veikėjų prašymo dėl amnestijos, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jokios „urminės amnestijos“ negali būti.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
„Jokios amnestijos urminės tikrai negali būti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
„Jeigu kalbate apie prezidentą, galiu pusiau rimtai, pusiau juokais pasakyti, kad teikiu malonę tik nuteistiems asmenims, kurie atlieka bausmę. Šiuo atveju kalbame apie šiek tiek kitus žmones“, – pridūrė valstybės vadovas.
BNS rašė, kad per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių centrinės valdžios praėjusią savaitę paprašė imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.
G. Nausėdos teigimu, „viskas yra Seimo rankose“.
„Labai tikiuosi, kad Seimas priims tokius sprendimus, kurie nesukels nusivylimo visuomenėje“, – tvirtino jis.
Prezidentas palankiai įvertino naujausias Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma tobulinti politikų ir pareigūnų atsakomybę už piktnaudžiavimą pareigomis.
„Atsakomybė privalo būti, ji turi būti adekvati tai žalai ar nusižengimui, kuris buvo padarytas. Tie naujieji pakeitimai, mano įsitikinimu, atliepia šį tikslą“, – sakė G. Nausėda.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pataisai, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dabar galioja laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Anot projekto, tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauktų baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Dabar numatyta bausmė iki septynerių metų.
TTK narių teigimu, bausmę sumažinus metais keistųsi baudžiamojo proceso taisyklės, nusikaltimas nebebūtų laikomas sunkiu.
