Lietuva iš ES siekia gauti 8 mlrd. Eur vertės paskolų gynybai
Papildyta U. von der Leyen citatomis
Šių paskolų prašyti leidžia ES centrinio biudžeto lėšomis remiama 150 mlrd. Eur vertės Europos saugumo veiksmų programa (SAFE).
„Grėsmės, su kuriomis susiduriame, yra realios: priešiški koviniai dronai, hibridinės atakos ir nuolatinis neteisėtos migracijos spaudimas mūsų sienoms. SAFE priemonė suteikia mums galimybių reaguoti, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams Medininkuose, kur lankosi kartu su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. – Lietuvos numatyti poreikiai siekia 8 mlrd. Eur – tai investicijos, kurios sustiprins mūsų nacionalinę gynybą, sutvirtins Baltijos gynybos liniją ir rems Ukrainą.“
Pasak šalies vadovo, 7 mlrd. Eur būtų skirti kariuomenės divizijai, o 1 mlrd. Eur – sienų su Rusija ir Baltarusija apsaugai stiprinti, vystant Baltijos gynybos liniją.
Finansų ministerija BNS anksčiau teigė, kad Lietuva savo paraiškoje nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. Eur ir maksimalią 8,76 mlrd. Eur paskolos sumas.
Paraiškos pateiktos visiems 150 mlrd. Eur
U. von der Leyen sakė, jog paraiškas SAFE paskoloms, be Lietuvos, pateikė dar 18 valstybių narių.
„Džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad priemonė buvo visiškai išnaudota, visi 150 mlrd. Eur. Taip pat malonu žinoti, jog trys Baltijos valstybės ir Lenkija jau ruošia bendrą pirkimą „Rytų skydo“ iniciatyvai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu kalbėjo ji.
EK pirmininkė pakartojo dar savaitgalį Lenkijoje išsakytą poziciją, jog pagal naująjį daugiametį ES biudžetą valstybės narės, turinčios sienas su Rusija ir Baltarusija, gaus papildomų lėšų.
Anot U. von der Leyen, kitame septynerių metų biudžete numatyta, kad migracijos ir sienų valdymo išlaidos iš viso padidės tris kartus.
Komisijos pirmininkės apsilankymas Lietuvoje – platesnio vizito į septynias ES valstybes, turinčias išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, dalis.
Praėjusį penktadienį ji jau lankėsi Latvijoje ir Suomijoje, šeštadienį Estijoje, sekmadienį – Lenkijoje, Bulgarijoje, o pirmadienį U. von der Leyen, be Lietuvos, taip pat aplankys Rumuniją.
Pasienio su Rusija stiprinimui reikia per 100 mln. Eur
Tuo metu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Lietuvos pasienio su Rusija apsaugos stiprinimui reikia per 100 mln. Eur.
Pasak jo, tokia suma yra reikalinga antidroninei įrangai, stebėjimo įrangos atnaujinimui, laivų įsigijimui.
Anot V. Kondratovičiaus, Lietuvos pasienyje su Baltarusija padaryta didelė pažanga, tačiau pasienyje su Rusija dar reikia „daug ką padaryti“.
„Kai mes kalbam apie sienos su Rusija sustiprinimą, jau turim planą virš 100 mln. Eur pasiskaičiavę“, – sakė ministras.
Lietuvos siena su Rusija siekia maždaug 275 kilometrus, dalis infrastruktūros objektų, esančių pasienyje, šiuo metu yra fortifikuoti.
„Nereikia pamiršti antidroninės įrangos. Turim planų ir tie planai, kas liečia mus (Vidaus reikalų ministerijai pavaldžias institucijas – BNS), siekia virš 30 mln. Eur. Čia įskaitant ir kritinės infrastruktūros apsaugą ir, aišku, sienos apsaugą“, – pridūrė jis.
Būtent dėl papildomo finansavimo oro erdvės užtikrinimo pajėgumui plėsti Lietuva, Estija, Suomija, Latvija bei Lenkija praėjusią savaitę bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją.
„Ta bendra iniciatyva yra priimta. Tai mes tikimės, kad tai būtų pagrindas iškart startuoti su projektu, būtent bendros antidroninės sistemos kūrimo“, – kalbėjo ministras.
Sveikina Lietuvos siūlymą dėl įšaldyto Rusijos turto
Medininkuose apsilankiusi EK pirmininkė pasveikino Lietuvos siūlymą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti ir pažadėjo diskusijas.
Šiuo metu Bendrija iš įšaldyto Rusijos turto gauna neplanuotas palūkanas, kurias skiria Ukrainai remti. Pasak U. von der Leyen, ši suma jau siekia 3,7 mlrd. Eur ir ji tik augs.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Spalis Lietuvos naujo būsto rinkoje buvo ypač aktyvus – šįkart lyderystę aiškiai perėmė „Omberg Group“. Įmonė per mėnesį pardavė 65 butus – tai geriausias rezultatas Lietuvoje, aplenkęs net ilgamečius NT rinkos lyderius. Tai įtvirtina ir „Omberg Group“ pozicijas kaip vienos iš stipriausių NT plėtotojų šalyje.
„Ši pastatų vertinimo sistema apima kur kas daugiau aspektų, nei gali pasiūlyti mūsų kompanija, tačiau galime drąsiai teigti, kad pramoniniams, komercinės paskirties pastatams sukurti mūsų baldai ir įranga visiškai atitinka jos keliamus reikalavimus“, – teigė bendrovės „AJ Produktai“ generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.
Apie 90% šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
„Mes taip pat svarstome tolesnius žingsnius ir geriausią šio turto panaudojimą, – kalbėjo Komisijos pirmininkė. – Vienas dalykas aiškus – Rusija, agresorė, turi būti patraukta atsakomybėn už tai, ką padarė, ir turi sumokėti už žalą bei už agresiją. (...) Todėl svarstome papildomą neplanuoto pelno iš įšaldytų lėšų panaudojimą.“
Vilnius savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.
„Lietuva yra pasiryžusi reikalauti panaudoti įšaldytus aktyvus, nes neplanuotų pelnų panaudojimas buvo gera idėja, tačiau jos nepakanka. Kalbame apie katastrofiškus nuostolius, už kuriuos atsakinga Rusija: žmonių gyvybes, infrastruktūrą, pastatus, transporto infrastruktūrą. Rusija, kaip šios karo atsakomybę nešanti valstybė, turi sumokėti“, – Medininkuose kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl nuosekliai stengsimės įtikinti kai kurias skeptiškas šalis, kurios vis dar svarsto įšaldytų aktyvų panaudojimo idėją, ir tikiuosi, kad galiausiai pasieksime galutinį rezultatą“, – pridūrė jis.
Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.
REKOMENDUOJAME
