S. Skvernelis apie galimą koalicijos griūtį: nematome galimybės, kad premjeras toliau galėtų darbuotis
Papildyta S. Skvernelio komentaru apie susitikimą su G. Nausėda
„Taip, mūsų koalicijoje nebus“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar koalicijoje neliktų demokratų, jeigu G. Paluckas toliau dirbtų ministru pirmininku.
Su socialdemokratais formuotų naują valdančiąją daugumą
Griuvus esamai koalicijai, demokratų lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad būtų pasiryžęs naująją valdančią daugumą formuoti su socialdemokratais, tačiau dėl „aušriečių“ abejoja.
„Aš tikrai matau galimybę ir tikrai matau potencialą darbuotis su socialdemokratais, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovas. – Ar mes darytume dar kartą tai, ką mes darėme rudenį (...), tai mes tikrai turėtume, matyt, nelengvas diskusijas ir abejoju, ar mes antrą kartą darytumėm tą žingsnį.“
Po rudenį vykusių Seimo rinkimų koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei „Nemuno aušra“.
Tuomet sprendimas pakviesti į koaliciją pastarąją partiją sulaukė daug kritikos, nes jos lyderis Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas dėl kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.
Pastaruoju metu abejonių dėl koalicijos ateities kyla premjerui ir socialdemokratų lyderiui G. Paluckui sulaukiant vis daugiau klausimų dėl jo praeities ir verslų.
Praėjusią savaitę posėdžiavusi demokratų valdyba konstatavo, jog Vyriausybė susiduria su krize, o premjerui darosi sudėtinga eiti pareigas. Dėl to partija šį klausimą siekia aptarti koalicinėje taryboje.
Demokratai siekė ją sušaukti rugpjūčio 11 dieną, bet S. Skvernelis teigė suprantantis kolegų prašymą dėl dalies politikų atostogų surengti susitikimą rugpjūčio 18 dieną.
Politikas teigė, kad apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos praneštų, jeigu per minimą koalicinę tarybą būtų pasakyta, jog premjeras dirba toliau.
„Kai susirinks koalicijos taryba, jeigu patvirtins, kad viskas jiems gerai, lieka status quo, tai pagal koalicijos sutartį mes rašome tada savo sprendimą, kaip ir sutarta yra, prieš 30 dienų įspėjame. Prasideda 30 dienų terminas ir ir civilizuotai išsiskirstom“, – kalbėjo demokratų lyderis.
S. Skvernelis sakė aptariantis padėtį su G. Palucku.
„Tikrai nenoriu aš mūsų pokalbių atskleidinėti, bet man atrodo, kad nesvarbu, kaip bebūtų, kartais politikoje, deja, supuola tiek visko daug, kad turi vienokį ar kitokį sprendimą priimti, – teigė Seimo pirmininkas. – Mes tikrai nematome galimybės, kad ministras pirmininkas toliau galėtų darbuotis. Dėl to klausimas yra pakankamai svarbus“.
S. Skvernelis susitiko su prezidentu
Po tokio pareiškimo S. Skvernelis trečiadienį savo iniciatyva apsilankė Prezidentūroje ir susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, pranešė LRT portalas. Tai jam patvirtino vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.
Vėliau LRT laidoje „Dienos tema“ S. Skvernelis sakė norėjęs prezidentui paaiškinti savo poziciją.
„Tai buvo mano iniciatyva. Tiesiog dar kartą, kadangi jau ta žinia buvo išėjusi, (...) pakartojau tą poziciją, daviau suprasti prezidentui. Irgi domėjosi, kokios yra tos mūsų perspektyvos. Tai tą, manau, prezidentas turi tikrai žinoti“, – teigė S. Skvernelis.
„Aš pristačiau mūsų poziciją. (...) Tai tiesiog tą padariau, ir viskas. Tai buvo neformalus susitikimas ir kiti klausimai ten nebuvo aptarti“, – pridūrė jis.
LRT portalas kiek anksčiau taip pat rašė, kad F. Jansonas pirmadienį buvo susitikęs su Seimo vicepirmininku socialdemokratu Juozu Oleku, kuris yra sakęs, kad būtų pasiruošęs eiti premjero pareigas, jeigu prireiktų.
„Taip, buvau susitikęs, nes periodiškai pietauju arba geriu kavą (ne latte) su politinio lauko dalyviais. Susitikimas buvo viešas, visiems matomas ir nuo nieko neslepiamas“, – sakė F. Jansonas.
Prezidento patarėjas antradienį interviu Žinių radijui gyrė J. Oleką už patirtį dirbant ankstesnėse vyriausybėse.
LSDP vadovų atsakas: yra laikas draugauti, yra laikas išsiskirti
BNS kalbinti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovai teigia, kad pareiškimu, jog demokratai neliks koalicijoje, jeigu premjero pareigas toliau eis G. Paluckas, siekiama daryti spaudimą didžiausiai koalicijos partijai, o tai yra nepriimtina.
Jų teigimu, ne pirmą kartą durimis trankantiems demokratams gali ir nelikti vietos prie valdančiosios koalicijos stalo.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Nelaukdamas tų dviejų savaičių (duotų G. Paluckui atsakyti į klausimus ir nuspręsti dėl savo politinės ateities – BNS) ar tyrimų išvadų, pasitikėjimo pasitikrinimo, S. Skvernelis daro spaudimą G. Paluckui, kad pasislink, – sakė Seimo vicepirmininkė ir LSDP pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė. – Ta kantrybė tokia ne begalinė.“
Ir jos, ir kitų socialdemokratų teigimu, visi diskusiniai klausimai pirmiausia turėtų būti apsvarstyti koalicijos viduje, o jau paskui transliuojami į viešumą.
Kitas LSDP vicepirmininkas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigė, kad vienai pusei vis reiškiant nepasitenkinimą, vieną kartą reikia pasakyti „viso geriausio, sėkmės darbuose su kitais“.
„Manau, kad yra laikas draugauti, yra laikas išsiskirti“, – tvirtino politikas.
„Matant, kad jau kelintą kartą tokie ultimatumai pateikiami, aš asmeniškai pasakyčiau „ačiū“, susirinkčiau visų ministrų portfelius ir tikrai rasčiau, kas eitų pareigas, ir tikrai būtų įmanoma sudaryti naują koaliciją“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Pasak N. Cesiulio, socialdemokratai gali būti priversti reaguoti ir patys priimti sprendimus dėl demokratų likimo koalicijoje.
„Manau, kad ir mes turėsime priimti tam tikrus sprendimus. Jeigu esi mažasis partneris, taip, tu sėdi prie stalo, bet vienu metu gali nesėdėti, nes kėdžių gali neužtekti“, – teigė jis.
R. Budbergytės teigimu, Seimo vadovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis darydamas tokius pareiškimus naudojasi situacija, siekdamas naudos savo partijai.
„Siekia padaryti spaudimą socialdemokratams ir pasiekti savo partijai ne tik viešųjų ryšių prasme didesnio skambesnio, bet ir bandyti pasididinti politinius raumenis, galią, demonstruojant, kad, nepaisant to, jog turi labai mažą frakciją valdančiojoje daugumoje, gali diktuoti įvairias sąlygas ir dėl premjero pasitraukimo, ir dėl kito premjero kandidatūros“, – tvirtino ji.
„Kitaip tariant, Saulius Skvernelis dabar demonstruoja ir apsimeta, kad yra stiprus politinis gigantas, tuo metu yra kitas koalicijos partneris, su kuriuo bendradarbiaujame iki šiol labai konstruktyviai ir produktyviai“, – pridūrė parlamentarė.
LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad „žmonės, bėgantys pirma traukinio, niekada nėra užtikrinti, kad nepapuls po traukiniu“.
„Todėl mano patarimas S. Skverneliui toks – jeigu esi koalicijos partneris, tai būk tuo partneriu, nes tai (G. Paluckui keliami klausimai dėl verslo ir praeities – BNS) yra bendra problema. Žinoma, kad mes spręsime tą problemą. Mes daug giliau suvokiame problemą negu S. Skvernelis ir daug labiau suprantame mūsų padėties visus aspektus ir galvosime, kaip mums toliau elgtis“, – BNS sakė politikas.
LSDP valdybos nario, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus vertinimu, demokratai pradėjo koordinuotą puolimą prieš socialdemokratų Vyriausybės narius.
Anot jo, tai rodo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko demokrato Giedrimo Jeglinsko aštri kritika socialdemokratų krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei.
G. Jeglinskas trečiadienį pareiškė, kad D. Šakalienė nesuvokia, kaip veikia kariuomenė, o pasitikėjimas ja menksta.
„Tokios užuominos mūsų partijos, kuri turi šimtametes tradicijas, nemanau, kad išgąsdins. Man tai atrodo, kaip apgalvoti veiksmai siekiant asmeninės maksimalios naudos. Kai kalbama apie likimą koalicijoje, nemanau, kad mums tai bus labai baisus nuostolis“, – BNS sakė socialdemokratas.
R. Motuzas: neetiška šiandien skubinti įvykių
Remigijus Motuzas, Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas, po S. Skvernelio trečiadienį pareikšto ultimatumo ragina politikus neskubinti įvykių.
„Aš manau, kad mums, politikams, turbūt pirmiausia būtų neetiška šiandien skubinti įvykių, – žurnalistams Seime sakė R. Motuzas. – Aš manyčiau, pirmiausia, mes nesam atsakingi tik už save ar už tą vidų, kuriame šiandien mes esame, mes esame atsakingi už Lietuvos valstybę ir Lietuvos visuomenę. Lietuva, be jokios abejonės, nori stabilumo visais aspektais“.
Pasak politiko, siekiant stabilumo valstybėje, reikėtų kuo mažiau kalbėti apie krizes koalicijoje, o už daugumos ateitį yra atsakingi socialdemokratai, kaip didžiausią frakciją Seime turinti partija.
„Tikrai Socialdemokratų partija padėtį vertina labai rimtai ir jeigu ateis tas metas, bus priimti atitinkami sprendimai. O aš manau, kad šiandien turbūt reikia daugiau rimties, daugiau stabilumo, galbūt kai kada ir patylėti priimant sprendimus ar šiandien jau sakant, kas turi būt koalicijoj, kas neturi būt koalicijoj“, – kalbėjo R. Motuzas, paraginęs politikoje mažiau rengti „pageidavimų koncertų“.
R. Motuzas pabrėžė, kad demokratai jau pernai priimdami sprendimą dirbti koalicijoje žinojo, kokia partnerė bus „Nemuno aušra“.
Socdemų frakcijos Seime seniūnas teigė besiviliantis, kad būsimas premjeras, kas jis bebūtų, užtikrins tiek dabartinio Ministrų kabineto, tiek koalicijos darbo tęstinumą.
Kita vertus, politikas sakė, kad socdemai kol kas nesvarsto galimų alternatyvų G. Paluckui, o jis pats nesutiktų dirbti ministru pirmininku.
„Neturiu tam tikro profesinio pasirengimo tam tikrose srityse. Premjeras turi būti labai universalus“, – kalbėjo R. Motuzas.
Premjero nuvertimą paliks opozicijai
Tuo metu opozicija reikalauja premjero atsistatydinimo ir rugpjūtį planuoja surengti neeilinę Seimo sesiją bei pradėti G. Palucko apkaltos procedūrą, siekiant jį pašalinti iš parlamento.
S. Skvernelis tvirtino, kad nepaisant kritikos G. Paluckui demokratai nesiruošia kartu su opozicija imtis veiksmų šaukiant neeilinę sesiją.
„Tai yra jų, opozicijos, veikimo laukas ir natūralu, kad opozicija veikia ir visą laiką. Čia nepriklausomai nuo to, kas, matyt, būtų opozicijoj, – teigė Seimo pirmininkas. – Mes nedėsim, nerinksim jokių parašų už tą opoziciją, tiesiog mes savo poziciją išreiškiame. (...) Krizė, matome, neslūgsta, priešingai, kiekvieną dieną ji įgauna naują posūkį, naują spiralę“.
L. Kasčiūnas: jei demokratai pasitrauks, tai bus koalicijos pabaiga
Laurynas Kasčiūnas, konservatorių partijos pirmininkas, sako, kad iš valdančiosios koalicijos pasitraukus Sauliaus Skvernelio vadovaujamiems demokratams, tai būtų jos pabaiga. Jis S. Skvernelio pareiškimą dėl pasitraukimo iš koalicijos, jei premjeras G. Paluckas neatsistatydintų, įvertino kaip „stiprų“, ir viliasi, kad jis paremtas valia.
„Tai aišku teoriškai koalicija gali likti ir dviejų partijų koalicijos atveju, nes socdemų yra 52, o „Nemuno aušros“ – 19, tai labai riba, bet 71 balsas yra. Bet aš manau, kad tai jau būtų, sakyčiau, pabaiga koalicijos, jei Saulius Skvernelis išeina iš jos. Ir manau, kad ir socdemų viduje atsirastų sveiko proto balsų, kad ta situacija keistųsi“, – žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
R. Žemaitaitis: „Vardan Lietuvos“ gal nebenori dirbti vardan Lietuvos?
Remigijus Žemaitaitis, Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis, trečiadienį pareiškė matantis galimybes toliau dirbti valdančiojoje daugumoje ir teigia, jog Vyriausybė veikia efektyviai, o premjerui G. Paluckui tereikia atsakyti į jam keliamus klausimus ir nesižvalgyti į praeitį.
„Mes matome prasmę dirbti todėl, kad yra įsipareigojimai valstybei, yra koalicinis susitarimas ir tie darbai vyksta, – BNS trečiadienį sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.– Aš galiu dirbti su visais, išskyrus, matyt, konservatorius, su kuriais neįmanoma dirbti“.
Anot R. Žemaitaičio, demokratai ieško būdų išeiti iš valdančiosios daugumos.
„Vardan Lietuvos“ gal nebenori dirbti vardan Lietuvos, o likti opozicijoje. Tai čia jų sprendimas“, – teigė „aušrietis“.
Kita vertus, jis prognozavo, kad greičiausiai niekas nesikeis – liks dirbti ir premjeras G. Paluckas, ir demokratai.
„Ponas Saulius nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio vieną dieną važiuoja į kempingą, kitą dieną grįžta iš kempingo, vieną dieną pas konservatorius eina, kitą dieną išeina iš koalicijos. Palaukite rugsėjo mėnesio, sakys, kad ne taip suprato, ne taip sakiau, jubiliejus buvo, gimtadienis sunkus. (...) Pareigūnai įpratę jubiliejus švęsti ilgai. Į visa tai reikia reaguoti labai ramiai“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Žemaitaitis.
Pasak jo, „Nemuno aušra“ nekelia reikalavimų socialdemokratams, ką jie turėtų deleguoti į jiems pagal koalicinį susitarimą priklausančius postus, apsispręsti turi jie patys.
„Įdomus žanras išeina, kad dirbame kartu koalicijoje ir kartu koalicijos partneris nurodinėja kitam koalicijos partneriui, ką reikia daryti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. – Mes gi nenurodinėjame Sauliui ar man nenurodinėja socialdemokratai, kas turi eiti į komitetų narius, kas į komitetų pirmininkus, kas į ministrus, į viceministrus ir panašiai“.
Anot jo, G. Paluckas yra neatsakęs į dalį žiniasklaidos ir visuomenės keliamų klausimų apie jo praeitį ir verslą, bet tai netrukdo Vyriausybei dirbti.
„Ar Vyriausybė veikia efektyviai? Taip. Ar ministerijos dirba efektyviai? Taip, – teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas. – Pats premjeras, matyt, turi į tam tikrus kilusius klausimus atsakyti ir važiuoti į priekį. Nėra ko čia žvalgytis atgal, kaltinti ar kitus dalykus daryti“.
„Nemuno aušros“ lyderis skeptiškai įvertino svarstymus, kad G. Palucką premjero poste galėtų pakeisti pirmasis Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas.
„Jūs juokaujat. Kaip „auksiniai šaukštai“ sužvangės Lietuvoje, maža nepasirodys. Tuoj išlįs marti, tuoj išlįs dukra, vaistų pirkimai, išlįs advokatų kontoros, kas kur dirba. Jau matau antrą epizodą. Jeigu jau turime apie Palucką, tai apie Oleką pasileis tų epizodų, tai maža niekam nebus“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
J. Olekas 2012–2016 metų kadencijoje ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Antroje jos pusėje paaiškėjo, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina iš įmonės „Nota Bene“ pirko lauko virtuvės reikmenų. Skandalui prilipo „auksinių šaukštų“ etiketė, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino J. Oleką dėl šios istorijos atsistatydinti. Ministras to nepadarė, argumentuodamas, kad jo vadovaujama ministerija ir nustatė viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje problemas ir pasidalijo šiais duomenimis su Viešųjų pirkimų tarnyba.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Ministrų kabineto vadovui davė dvi savaites nuspręsti arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl jo verslo ir praeities, arba svarstyti pasitraukimą iš pareigų. Be to, prezidentas paragino G. Palucką pasitikrinti pasitikėjimą parlamente.
Tuo metu Seimo pirmasis vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas praėjusią savaitę pareiškė galintis būti vienu iš kandidatų pakeisti G. Palucką pareigose, jeigu jis trauksis.
S. Skvernelis sakė nematantis priežasčių skeptiškai žiūrėti į J. Oleko kandidatūrą.
„Matau tikrai daugiametę politinę veiklą, patyrimą, ir vykdomojoje valdžioje buvęs, ne vienoje Vyriausybėje, ir Europos Parlamente kadenciją buvęs, ir daug kartų renkamas Seimo nariu“, – teigė politikas.
Pasak jo, kitos socialdemokratų vardintos galimų kandidatų į premjerus pavardės irgi yra svarstytinos, bet pirmiausia tai yra didžiausios valdančiosios partijos ir prezidento apsisprendimas.
