Vilniaus valdžia iš G. Palucko prašo palūkanų, prezidentas įvardijo, kokiu atveju premjeras turės trauktis
Papildyta prezidento Gitano Nausėdos komentaru.
„Mes iš savo pusės esame priskaičiavę beveik 3.700 Eur palūkanų pagal nevykdytą teismo nutartį. Esame informavę G. Palucką ir pateikę prašymą padengti tą sumą. Pagal tai, ką matome viešojoje erdvėje, G. Paluckas yra pasiruošęs tą sumą padengti“, – žurnalistams pirmadienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Tai čia yra svarbiausia, kad žalos valstybei nebus. Būtų gerai, kad palūkanos būtų ne grynaisiais padengtos kaip dalis sumos. Bet, matyt, problemos čia jau nebus“, – teigė jis.
Pasak administracijos direktoriaus, dėl šios situacijos savivaldybė taip pat pradėjo vidinį patikrinimą.
Vėliau savivaldybė „Verslo žinioms“ patikslino, kad apskaičiuojant 3.696,54 Eur palūkanų sumą buvo vadovautasi Civiliniu kodeksu ir taikyta 5% metinė norma.
„Palūkanos pradėtos skaičiuoti pasibaigus teismo sprendimo vykdymo terminui (2013-04-03). Nuo šios datos taikyta 5% metinė palūkanų norma visai sumai (57.185,31 Lt). Palūkanos visai sumai skaičiuotos iki 2014-05-13, kai G. Paluckas sumokėjo 40.000 Lt. Nuo 2014-05-13 5% metinė palūkanų norma skaičiuota likusiai skolos daliai (17.185,31 Lt). Palūkanos skaičiuotos iki 2025-07-08, kai buvo sumokėta likusi skolos dalis“, – teigia savivaldybė.
VŽ paklausta, kodėl nebuvo skaičiuoti delspinigiai, savivaldybė tvirtina, kad to daryti „nebuvo pagrindo, nes teismo sprendimu delspinigiai nebuvo nustatyti“.
Anot savivaldybės, G. Palucko įsiskolinimas už padarytą žalą buvo pamestas greičiausiai dėl to, jog apskritai nebuvo įtrauktas į institucijos finansų apskaitos sistemas.
Premjeras Gintautas Paluckas palūkanas už pavėluotai sumokėtą žalą Vilniaus savivaldybei atlygins artimiausiu metu, sako jo patarėjas Justinas Argustas.
„Tą sumą premjeras perves artimiausiu metu savivaldybei ir žalą valstybei visiškai atlygins“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministro pirmininko atstovas.
Du klausimai, į kuriuos atsakius teigiamai, premjeras turės trauktis
Kalbėjęs kiek anksčiau pirmadienį prezidentas G. Nausėda paragino Vilniaus valdžią išsireikalauti delspinigių iš premjero.
„Vilniaus savivaldybė turėtų pareikalauti delspinigių už tai, kad reikalinga suma nebuvo sumokėta laiku, nes pinigai turi savo kainą, pinigai turi palūkanas ir jos turi būti sumokėtos. Tai tikėsimės, kad ta suma, jeigu ją apskaičiuos, tikiuosi apskaičiuos, bus adekvati“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas teigė, kad apskritai šita situacija jam „atrodo keistai“.
„Paprastai sistema veikia taip, kad žmonės, kurie nesumokėjo mažos sąskaitos, gauna grėsmingus antstolių laiškus, kuriuos perskaičius, darosi baugu, kas gali atsitikti. O čia metų metus pakankamai didelė pinigų suma kabėjo, – kalbėjo G. Nausėda. – Skola yra toks dalykas, kurį turbūt prisiminti reikėtų visada“.
Kita vertus, šalies vadovas pabrėžė, kad Vilniaus savivaldybės kontrolės sistema „irgi pasirodė esanti skylėta“.
Tuo pat metu valstybės vadovas pareiškė tebepasitikintis G. Palucku.
Vėliau kalbėdamas LRT televizijos laidoje prezidentas pabrėžė, kad G. Paluckas turės trauktis iš premjero pareigų, jei jo verslus tiriančios institucijos nustatys bent vieną pažeidimą.
„Manau, kad visoje šitoje istorijoje, kur yra be galo daug visokiausių aspektų, naujų atsirandančių aplinkybių, kertiniai yra du klausimai. Pirma, ar premjeras, būdamas premjeru, turėjo kokios nors įtakos ILTE paskolai suteikti? Ir antras klausimas – ar nėra nusikalstamo praturtėjimo požymių, kitaip tariant, ar galima įvertinti ir pateisinti visas tas pajamas, iš kurių buvo įsigytas nekilnojamasis turtas?“ – pirmadienį LRT televizijai sakė valstybės vadovas.
„Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“, be abejo, kad premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis teigė, kad nepaisant to, jog klausimų Vyriausybės vadovui tik daugėja, sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išvadų būtina. Prezidentas sakė tikįs, kad jos bus paskelbtos labai greitai.
Premjero veiklos narpliojimas trukdo atlikti darbus
Prezidentas akcentavo, kad dabartinė situacija, kai dalis žmonių įsitikinę, jog premjeras turėtų trauktis, o kiti mano kitaip, skaldo visuomenę ir kenkia valstybei.
„Blogai, kad šita istorija apskritai rutuliojasi jau tokį ilgą laiką, ir kalbama ne apie tuos darbus, kuriuos reikėtų atlikti, o kalbame apie visas šitas asmenines ir neasmenines premjero veiklos aplinkybes“, – tvirtino G. Nausėda.
BNS rašė, kad reaguodamos į „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka STT bei FNTT.
Pastaroji aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200.000 eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
„Esu jam sakęs, kad atsakymai į pateiktus klausimus turėtų būti tokie, kad iš tų atsakymų nekiltų dar 50 klausimų. Šiuo metu matau, kad tie papildomi klausimai kyla“, – sakė G. Nausėda.
„Kuomet bus pateiktos išvados, jeigu jos bus nepalankios premjerui, tai aš manau, kaip garbingas žmogus, jis pats padarys tą sprendimą, net nelaukdamas, kol kiti jį paragins tai padaryti. O jeigu jos bus palankios, tai tikėsimės, kad šita istorija galbūt prieis kažkokios logiškos pabaigos“, – pastebėjo prezidentas.
VRK informacijos neturėjo
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė teigia, kad registruodama socialdemokratą Gintautą Palucką kandidatu į Seimą VRK neturėjo duomenų apie nebaigtą savivaldybei atlyginti žalą.
„Duomenų apie nebaigtą atlikti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nebuvo gauta, todėl nebuvo kliūčių registruoti kandidatu“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė ji.
Rinkimų kodekso 11 straipsnis numato, kad asmuo negali būti renkamas, kai yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.
„Duomenis apie kandidatais norinčių tapti asmenų teistumą, bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą-neatlikimą VRK gauna iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, kurį administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas“, – sakė L. Petronienė.
Anot jos, šio registro užklausus apie visus norinčiuosius kandidatuoti per 2024 metų Seimo rinkimus, apie Gintautą Palucką gauta informacija, jog 2012 metais jam įsiteisėjo apkaltinamais nuosprendis baudžiamojo byloje. Apie tai, kad bausmė būtų neatlikta, informacijos nebuvo pateikta.
Prašo tyrimo
Buvę Vilniaus miesto merai Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius teigia nežinoję apie buvusio administracijos direktoriaus, dabartinio premjero G.Palucko tuomet neatlygintą žalą savivaldybei.
R. Šimašius teigia, kad sostinės savivaldybė turėtų atlikti vidinį tyrimą dėl šio atvejo. Savivaldybė jau anksčiau teigė ketinanti tą daryti.
„Vertinu šitą situaciją kaip nepateisinamą. Yra tik du variantai, kaip ji galėjo atsirasti, tai yra arba neteisėtas susitarimas, arba apsileidimas. Bet kokiu atveju tai nusipelno labai rimto tyrimo. Savivaldybių kolegų jau paprašiau, kad tai būtų padaryta“, – pirmadienį BNS sakė jis.
R. Šimašius Vilniaus miesto mero pareigas ėjo 2015–2023 metais.
„Labiau būčiau linkęs tikėti tam tikrų kolegų apsileidimo versija. Bet kokiu atveju tai yra rimta“, – teigė jis.
Ir R. Šimašius, ir A. Zuokas sakė, kad nesumokėta žala yra per menkas įvykis, kad savivaldybės administracija apie tai informuotų merą.
„Meras rūpinasi arba atskirais dideliais, arba kad sistema veiktų. Akivaizdu, kad sistema neveikė tinkamai, dėl to reikia išsiaiškinti, kur ir kokiu būdu dokumentai galėjo pasimesti, jeigu taip įvyko“, – sakė R. Šimašius.
2011–2015 metais sostinės mero pareigas ėjęs A. Zuokas BNS pirmadienį teigė apie G. Palucko sutartį su savivaldybę dėl žalos sumokėjimo nežinojęs.
„Ne, tikrai neprisimenu tokios istorijos“, – tvirtino jis.
Politikas sakė užjaučiąs G. Palucką žmogiškai, nes „su juo pasielgta žmogiškai neteisingai“ iškeliant baudžiamąją bylą ir nuteisiant.
Pasak A. Zuoko, visos žalos sumokėjimo sąlygos turėjo būti numatytos G. Palucko ir savivaldybės administracijos sudarytoje sutartyje.
„Viskas turėjo būti sutartyje. Jeigu buvo susitarimas ir grafikas, ten turėjo būti ir numatytos sąlygos, ar galėjo būti delspinigiai, ar ne. Kaip taisyklė, tokie dalykai būdavo. Bet kažkaip manęs niekas neinformavo apie tą istoriją“, – BNS sakė A. Zuokas.
R. Motuzas: situacija sudėtinga, bet vis pasirodančios naujos aplinkybės – sutirštinamos
Remigijus Motuzas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas, teigia, kad į visus visuomenei ir partijos nariams kylančius klausimus dėl verslo ir laiku neatlygintos žalos turėtų atsakyti pats premjeras.
Kita vertus, socialdemokratas tvirtino matąs ir Vyriausybės vadovui daromą politinį spaudimą nuolat keliant naujas su jo praeitimi susijusias aplinkybes.
„Žinoma, kad situacija yra gana sudėtinga. Žinome, kad iš tiesų per pastarąjį laikotarpį buvo daug tų situacijų, bet, viena vertus, iš naujausio atvejo matome, kad galbūt tos pasirodančios aplinkybės yra sutirštinamos. Turbūt negalima atmesti ir to, kad daromas tam tikras politinis spaudimas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė R. Motuzas.
Anot socialdemokratų seniūno, pamirštą sostinės savivaldybei sumokėti dalį priteistos žalos vadinamojoje žiurkių byloje galima pateisinti žmogiška klaida.
„Taip, iš tikrųjų tai žmogiška klaida. Ministras pirmininkas pripažino, paaiškino, tačiau jeigu žiūrėtume teisine prasme, tai yra dviejų subjektų reikalas, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės ir Gintauto Palucko, – tvirtino R. Motuzas. – Turbūt situacija kažkiek kelia nerimo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kai šiandien trūksta lėšų švietimui, kultūrai, sveikatai, neturi sistemos, kaip išieškomos tam tikros lėšos ar skolos“.
Seniūnas pripažino, kad su partijos pirmininko verslu ir praeitimi susiję klausimai turi įtakos ir nuotaikoms LSDP viduje.
„Manau, kad nėra jokių paslapčių, jog bendras fonas yra varginantis, trukdo darbui, ir pačiam ministrui pirmininkui, ir mums visiems. Kita vertus, noriu pažymėti, kad daromas ir tam tikras politinis spaudimas. Galbūt buvo galima pateikti viską kartu, kad tarnybos prijungtų, ištirtų ir duotų galutinį atsakymą“, – teigė politikas.
Anot jo, kol kas neplanuojama šaukti LSDP vadovybės susirinkimo dėl paskelbtos informacijos, tačiau jis neabejojo, kad vėliau situacija bus aptarta.
„Dabar vasara, sunku surinkti partijos kolegialius organus, bet, žinoma, apie tai bus kalbama partijos valdyboje ir taryboje, kituose formatuose“, – tvirtino R. Motuzas.
Piktnaudžiavo tarnyba
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.
Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir nurodyta atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei maždaug 16.500 Eur siekiančią žalą.
Kaip sekmadienį pranešė „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, tą daryti premjeras baigė tik šių metų liepą.
Tyrimo duomenimis, žala turėjo būti atlyginta per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau 2013 metais gavus G. Palucko prašymą, teismo sprendimo vykdymas tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sprendimu atidėtas iki 2015 metų pabaigos.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, žalą atlyginti G. Paluckas pradėjo 2014 metų gegužę, kai savivaldybei pervedė 40.000 (11.580 Eur). Didžiąją dalį šio mokėjimo, kaip patvirtino ir premjero patarėjas Justinas Argustas, sudarė grynieji pinigai – tai buvo G. Palucko šeimos ir artimųjų santaupos.
Atlikęs šį mokėjimą, premjeras savivaldybei liko skolingas per 17.000 Lt (4,9 tūkst. Eur), tokią sumą G. Paluckas savivaldybei pervedė šių metų liepos 8 dieną.
Premjero patarėjas J. Argustas tyrimo autoriams teigė, kad padaryta „žmogiška klaida“, kurią Vyriausybės vadovas ištaisė. Jis taip pat nurodė, kad prireikus G. Paluckas yra pasirengęs susimokėti daugiau, jog atlygintų delspinigius.
Reaguodama į ankstesnes žiniasklaidos publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
FNTT savo atliekamame ikiteisminiame tyrime aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200.000 Eur paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.
Praėjusią savaitę kaip liudytojas šiame tyrime apklaustas G. Paluckas.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
REKOMENDUOJAME
