2025-07-17 11:29

NSGK pirmininkas: saugant oro erdvę turime daugybę kritinių spragų

Giedrimas Jeglinskas, NSGK vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Giedrimas Jeglinskas, NSGK vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad saugant oro erdvę yra nemažai rimtų trūkumų – tiek aptinkant į šalį įskristi galinčius dronus, tiek perspėjant apie grėsmę, tiek kalbant apie galimybę tokį objektą eliminuoti.

Papildyta antru skirsniu 

„Išsiaiškinome, kad iš tikrųjų yra daugybė kritinių spragų įvairiose srityse: tiek detektavime, kaip mes matome oro erdvę už mūsų sienos ir netgi mūsų teritorijoje. Tas pats yra dėl perspėjimo sistemų ir dėl neutralizavimo. Trūksta kinetinių pajėgumų, teisinio reglamentavimo, kuris iš tikrųjų leistų geriau vykdyti oro gynybą, oro erdvės apsaugojimo užtikrinimą“, – žurnalistams po uždaro NSGK posėdžio ketvirtadienį sakė G. Jeglinskas.

Posėdis sušauktas po to, kai praėjusią savaitę į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“.

Pasak NSGK pirmininko, kitą savaitę Prezidentūroje bus šaukiamas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame bus kalbama apie oro gynybą ir oro erdvės apsaugą, po šio susitikimo rekomendacijos bus teikiamos Valstybės gynimo tarybos posėdžiui.

„Reikalingas bendras tarpinstitucinis mąstymas ir strategija, kaip mes ginsime visuomenę nuo grėsmių iš oro. (...) Kariuomenė daro savo, VRM daro savo, bendro vaizdo vis dėlto reikėtų, trūksta bendros vizijos“, – sakė G. Jeglinskas.

Kaip skelbta, „Gerbera“, prieš nukrisdama netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, Lietuvos teritorijoje išbuvo apie tris minutes.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Kremlius naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo Rusijos gaminama „Gerbera“, be kita ko, sukurta imituoti ir anksčiau minėtą bepilotį orlaivį.

„Kas atsitiko su „Gerberos“ drono situacija, tai buvo ir daug sėkmės, kad buvo neginkluotas dronas, kad neturime aukų ir rimtų pažeidimų“, – sakė G. Jeglinskas.

Dronui įskridus į Lietuvos teritoriją, į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu viešėjo Airijoje.

NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, buvo pakeista parengties būklė, tačiau jie nebuvo panaudoti likviduojant incidentą.

„Gerbera“ jokio krovinio negabeno, vykdomas tyrimas išsiaiškinti orlaivio tikslą, tiriamos įvairios versijos.

Viceministras: oro gynyba neturėtų būti stiprinama kitų pajėgumų sąskaita

Po šio įvykio Krašto apsaugos ministerija nesvarsto keisti suplanuotų gynybos įsigijimų ir didesnį prioritetą skirti oro gynybos stiprinimui.

„Apie tai dabar diskusijos nėra ir nemanyčiau, kad tai dabar būtų geras sprendimas. Dėl to, kad tos kovos su bepiločiais (orlaiviais – BNS) priemones galime įsigyti iš savo dabartinių resursų, nes tai nėra milijardinės investicijos. Stebėjimo sistemos, radarai – tai tikrai nėra milžiniški pinigai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras Karolis Aleksa.

Opoziciniai konservatoriai trečiadienį kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą, ragindami stiprinti šalies oro gynybos programą, didinant jos pajėgumus bei įtvirtinant atskirą biudžetą.

Partijos lyderis, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad galbūt reikėtų mažesnį prioritetą skirti neseniai paskelbtam sprendimui pirkti tris braziliškus karinius transporto lėktuvus „Embraer C-390 Millenium“ arba išskaidyti tankų pirkimus, prioritetizuojant oro gynybos sistemų įsigijimą.

„Nemanyčiau, kad reiktų ardyti mūsų pajėgumų kompleksą. Puikiai suprantame, kad ir tie lėktuvai, apie kuriuos čia kalbame, taip pat svarbūs mūsų apginamumui. Krizės, karo metu tai būtų labai svarbus aspektas dėl atsargų gabenimo, dėl užtikrinimo tiekimo, dėl evakuacinių dalykų. Nereiktų dabar priešinti pajėgumus, kuriuos mes plėtojame, kuriuos mes planuojame įsigyti“, – teigė K. Aleksa.

„Dėl kovos su bepiločiais: kai kurie sprendimai yra finansiškai suvalgomi, jie yra pakankamai efektyviai padaromi ir čia neturėtų būti didelis finansinis iššūkis. Dėl to sakyčiau, kad neturėtų būti dabar kalba apie tai, kad reiktų nuiminėti arba ištrinti milžiniškus projektus, kurie yra kritiškai svarbūs dėl kitų dalykų“, – pridūrė jis.

Pasak K. Aleksos, iš viso Lietuva iki 2030-ųjų ketina investuoti iki 2 mlrd. Eur į oro gynybos sistemas, nemažą dalį – į amuniciją. Iš šių lėšų apie 200 mln. Eur yra skirta kovos su bepiločiais orlaiviais priemonėms.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791