2025-07-15 09:32

Patarėjas: JAV muitai Rusijos partneriams būtų bene reikšmingiausia sankcija nuo 2022 m.

Deividas Matulionis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Deividas Matulionis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, jog Jungtinių Valstijų (JAV) antriniai muitai, nukreipti prieš Rusijos prekybos partnerius, galėtų būti reikšmingiausiu sprendimu sankcijų srityje nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Jeigu išties per 50 dienų niekas neįvyks, antrinės sankcijos trečiosioms šalims, kurios perka Rusijos naftą, bus turbūt pats reikšmingiausias sprendimas sankcijų srityje per visus trejus su puse metų“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis, prezidento patarėjas.

„Vien tik 100% tarifų įvedimas šalims, kurios perka naftą, būtų ypatingas smūgis Rusijos naftos eksportui“, – pabrėžė jis. 

Taip patarėjas kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pagarsinus Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.

Anot Baltųjų rūmų šeimininko, 100% antriniai muitai būtų nukreipti prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, taip siekiant pakenkti Maskvos gebėjimui atlaikyti jau ir taip plataus masto Vakarų šalių sankcijas.

D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Vašingtono pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.

„Aš manau, kad tai yra labai reikšminga žinia, turint omeny, kad dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad JAV apskritai jokios karinės paramos nesuteiks“, – sakė D. Matulionis.

Pasak patarėjo, svarbu stebėti, kaip tokia sistema veiks ir ar parama Ukrainą pasieks laiku.

„Tai aš tikiu, kad suveiks, ir tai yra stipri žinia Rusijai, kad, nepaisant tikrai nuoširdžių pastangų pasiekti taikos susitarimą iš Amerikos pusės, vis dėlto rusai parodė savo tikrąjį veidą, jie taikos nenori, jiems iš esmės svarbu toliau tęsti karo veiksmus“, – teigė jis.

M. Ruttes teigimu, pagal susitarimą Ukraina gaus „didžiulį kiekį“ ginklų, o vienos iš pirkėjų, padėsiančių Kyjivui kovoti su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija, bus Vokietija, Kanada, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

D. Matulionis neatmetė, jog prie šios šalių grupės kažkuriame etape galėtų prisijungti ir Lietuva.

„Šiandien pasakyti negaliu, bet beveik esu įsitikinęs, kad tikrai įsitrauksim“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791