Ministras tikisi, kad Seimas sankcijų Rusijai ir Baltarusijai imsis kitą savaitę, premjeras nemato prasmės
„Įstatymo pateikimas įvyks artimiausiame posėdyje kitą savaitę ir tiek, daugiau neturiu, ką papildomai komentuoti. Čia eina kalba vis tiek apie vieną įstatymą, koks jis yra ir kad jis turėtų pasiekti Seimą. Ir jis pasieks Seimą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Budrys, Seimui nutarus išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės.
Jis teigė manantis, kad projektas atidėtas dėl techninių priežasčių.
„Techninės, turbūt, priežastys, artimiausiu metu aš turėsiu tą galimybę pristatyti ir tą padarysime, aš čia nematau didelio kažkokio atidėjimo, – kalbėjo užsienio reikalų ministras. – Vyriausybėje tas klausimas buvo svarstytas, jam buvo pritarta ir aš tą pataisą norėčiau atnešti į Seimą“.
Vyriausybės valandoje Seime atsakydamas į liberalo Vitalijaus Gailiaus klausimą, K. Budrys nurodė, kad yra sutarta artimiausiu metu įtraukti projektą į parlamento darbotvarkę.
„Ačiū, ministre, tikrai galiu patikinti, kad yra numatytas sugrįžimas prie šito klausimo ir gal pavasario sesijoje mes suspėsime priimti“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkas socdemas Juozas Olekas.
Premjeras: sektorinės sankcijos tik generuos ekonominę žalą, o rezultato neduos
Tačiau premjeras Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad vienos Lietuvos įvedamos sankcijos neturėtų prasmės.
„Dėl sektorinių (sankcijų – BNS) reikalingas regioninis sprendimas. Jeigu regioninio sprendimo nėra, sektorinės sankcijos prasmės neturi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Premjero teigimu, tokiu atveju jos bus nepaveikios, generuos ekonominę žalą, neduos siekiamo rezultato.
„Tai dėl šios priežasties ir yra siekiama susitarti arba bent jau aptarti, jeigu susiklostytų tokios aplinkybės, kurios regiono šalys būtų linkusios priimti sektorinius apribojimus“, – kalbėjo jis.
Anot Vyriausybės vadovo, jeigu ES nepratęstų ekonominių sankcijų ir dėl jų taikymo nepavyktų sutarti su kaimyninėmis šalimis, Lietuva viena ribojimų neįvestų.
Seimas ketvirtadienį planavo pradėti svarstyti Vyriausybės siūlymą numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tačiau per seniūnų sueigą jis išbrauktas iš darbotvarkės.
Seimo opozicija nuogąstauja, kad tai rodo besikeičiančią Lietuvos politiką dėl Ukrainos rėmimo ir žada Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą antradienį įtraukti į opozicinę darbotvarkę.
Opozicija pasipiktinusi, kad projektas nepasiekia Seimo salės
Valdantiesiems vis nukeliant projekto dėl galimų nacionalinių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pateikimą Seimui, konservatoriai žada šį klausimą įtraukti į opozicinę darbotvarkę.
„Mes registruosime savo vardu šį projektą ir antradienį įtrauksime į opozicinę darbotvarkę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
Anot jo, pagrindu bus paimtas Vyriausybės parengtas projektas, truputį patobulintas ir registruotas konservatorių vardu. Pagal Seimo statutą, valdantieji neturi teisės iš opozicinės darbotvarkės išbraukti projektų.
L. Kasčiūno teigimu, kadangi projektą dėl nacionalinių ekonominių sankcijų teikia Vyriausybė, o valdantieji jį išbraukė iš Seimo posėdžių darbotvarkės, „akivaizdu, kad kažkas stringa valdančiojoje daugumoje“.
„Mes pasiruošę valstybiniais klausimais, tokiais, kaip sankcijos, ribojamosios priemonės, ištiesti pagalbos ranką ir padėti užsienio reikalų ministrui išsaugoti autoritetą“, – teigė jis.
Ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė atmetė argumentą neva reikia detaliau išnagrinėti Seimo teisininkų pastabas, teigdama, kad Seimo teisininkai labai dažnai turi pastabų projektams, o jos svarstomos Seimo komitetuose po to, kai projektas būna pateiktas Seimo salėje.
„Tikroji priežastis turėtų būti visiškai kita. Manau, kad tikroji priežastis yra šiaip jau įvardyta pono (premjero Gintauto – BNS) Palucko taip pat, kai jis sakė, kad Lietuva negali taikyti kokių nors ribojamųjų priemonių pati“, – sakė I. Šimonytė.
„Noriu priminti, kad Lietuva taikė ir taiko ne vieną ribojamąją priemonę naudodamasi (Europos Sąjungos – BNS) reglamento išimtimis tais atvejais, kada tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o kad Rusija kelia grėsmę Lietuvos saugumui, abejoti gali tik arba labai naivūs žmonės, arba tie žmonės, kurie tuo neabejoja, bet tiesiog taip kalba“, – pridūrė ji.
Pasak ekspremjerės, nacionalinės sankcijos atskiroms prekėms taikomos nuo karo Ukrainoje pradžioje.
„Tarkime, kai būdavo nustatomos karo mūšio lauke detalės ar kokios nors sudedamosios dalys, kurios kažkokiu būdu atsirasdavo Rusijoje, ES mastu toms prekėms sankcijos galbūt nebūdavo nustatytos, tuomet mes, naudodamiesi reglamento išimtimis, taikydavome tas priemones ir susitardavome su kaimyninėmis valstybėmis, kad tas taikymas būtų kaip įmanoma vienodesnis, kad kitos kaimyninės šalys nebūtų naudojamos tų ribojimų apėjimui“, – tvirtino I. Šimonytė ir vylėsi, kad dabartinė situacija nerodo besikeičiančios Lietuvos politikos remiant Ukrainą.
VERSLO TRIBŪNA
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 99 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
Pagal įstatymo projektą Lietuva sankcijas taikytų tuo atveju, jei ES nesiryžtų
Minėtą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, jam pritarė Vyriausybė.
Kaip nurodoma projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.
Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.
URM teigimu, šios ribojamosios priemonės būtų taikomos išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei ES mastu sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas būtų sustabdytas arba nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo.
Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.
Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.
ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Lietuva savo ruožtu yra įvedusi ir nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apribotas jų patekimas į šalį, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.
