V. Zelenskis siūlo surengti trišalį susitikimą su JAV ir Rusijos vadovais, Kremliui netinka ir taip
Atnaujinta Rusijos siūlymu.
Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių atmetė raginimus anksčiau šį mėnesį Turkijoje susitikti su V. Zelenskiu, bet po to trečiadienį pasiūlė kitą savaitę Stambule surengti antrąjį tiesioginių derybų su Ukraina raundą, teigdama, kad jau parengė memorandumą dėl taikos veiksmų plano.
Ukraina kol kas nekomentavo naujausio Rusijos pasiūlymo.
JAV prezidentas D. Trumpas savo ruožtu reiškė nusivylimą ir V. Putinu, ir V. Zelenskiu – už tai, kad jie dar nesusitarė užbaigti karo.
„Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad labai norėtų, jog D. Trumpas smogtų Rusijos bankininkystės ir energetikos sektoriams griežtų sankcijų paketu, reaguodamas į Rusijos oro atakų bangą ir Maskvos atsisakymą susitarti dėl paliaubų.
„Laukiame sankcijų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas su žurnalistais antradienį. – Trumpas patvirtino, kad jei Rusija nesustos, bus įvestos sankcijos. Aptarėme su juo du pagrindinius aspektus: energiją ir bankininkystės sistemą. Ar JAV galės įvesti sankcijas šiems dviem sektoriams? Man tai labai patiktų.“
Be to, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dar negavo iš Rusijos žadėto memorandumo dėl jos reikalavimų sudaryti taikos susitarimą.
Komentaruose žurnalistams V. Zelenskis teigė, kad Rusija pažadėjo „pranešti, ką jie mano apie tolesnius žingsnius ir ar Rusija pajėgi paremti paliaubas“, ir pridūrė, kad Ukraina „perskaitys jų pasiūlymus ir tikrai atsakys“, kai tik juos gaus.
Ukrainos prezidentas dar pridūrė, kad Rusija telkia daugiau kaip 50.000 karių fronto linijoje aplink šiaurės rytinį Sumų pasienio regioną, kur rusų kariuomenė, siekdama sukurti „buferinę zoną“ Ukrainos teritorijoje, užėmė keletą gyvenviečių.
„Dabar jie taip pat telkia karius Sumų kryptimi. Daugiau kaip 50 000“, – sakė V. Zelenskis.
Trišalis susitikimas – tik po „konkrečių susitarimų“ tarp dviejų šalių
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad trišalis susitikimas netinka.
Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas būtų įmanomas tik Kyjivui ir Maskvai pasiekus „konkrečius susitarimus“, trečiadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į ukrainiečių lyderio raginimą surengti tokį viršūnių susitikimą.
„Toks susitikimas turėtų būti konkrečių susitarimų tarp (ukrainiečių ir rusų) delegacijų rezultatas“, – sakė D. Peskovas.
Dėl galimų sankcijų tarsis su F. Merzu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne susitiks su V. Zelenskiu, vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Vokietijos paramai Ukrainai ir pastangoms užtikrinti paliaubas“ su Rusija.
Popiet V. Zelenskis taip pat susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu.
Per vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) prasidėsiančias derybas V. Zelenskis ir F. Merzas taip pat turėtų aptarti Europos Sąjungos (ES) pastangas įvesti daugiau sankcijų Maskvai, trūkstant pažangos dėl ugnies nutraukimo ir, galiausiai, taikos derybų.
Konservatorius F. Merzas, kanclerio pareigas pradėjęs eiti gegužės 6-ąją, yra pažadėjęs drauge su Paryžiumi, Londonu ir Varšuva toliau tvirtai remti Ukrainą.
Jis taip pat spaudžia didinti Vokietijos išlaidas gynybai, kad būtų sukurta „stipriausia įprastinė kariuomenė“ Europoje.
Kanclerio postą perėmęs iš centro kairės lyderio Olafo Scholzo, F. Merzas pakeitė toną Berlyne ir griežtai kritikavo V. Putiną. Šią savaitę F. Merzas pareiškė, kad Rusijos lyderis, „akivaizdu, pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu“.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Lietuvoje, kur inauguruota Vokietijos šarvuotoji brigada, perimanti NATO rytinio flango gynybą, F. Merzas pabrėžė, kad „agresyvus Rusijos revizionizmas“ kelia grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui, bet ir bendram saugumui Europoje, euroatlantinėje erdvėje.
Rusų reikalavimai
V. Putinas reikalauja NATO rašytinio pažado nepriimti į savo gretas daugiau rytinės Europos valstybių ir kelių sankcijų panaikinimo – kaip sąlygų Maskvos karui prieš Ukrainą užbaigti, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis neatskleidžiamais rusų šaltiniais.
Vienas aukšto rango šaltinis agentūrai sakė, kad V. Putinas yra pasirengęs taikos susitarimui, tačiau „ne bet kokia kaina“.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
NATO plėtros į rytus draudimas reikštų, kad Aljansas negalėtų ateityje priimti Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir kitų šalių.
Maskva tvirtina, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO yra viena pagrindinių Rusijos invazijos į šią šalį priežasčių. Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu prasidėjo 2014 metais Krymo aneksija ir karu Donbase, nors tuo metu Kyjivas neturėjo realių perspektyvų artimoje ateityje įstoti į NATO.
Rusija nori, kad Ukraina būtų neutrali, ir siekia kai kurių Vakarų sankcijų panaikinimo, įšaldyto Rusijos turto klausimo išsprendimo bei rusakalbių gyventojų Ukrainoje „apsaugos“, sakė „Reuters“ šaltiniai.
Maskva skleidžia naratyvą, kad Kyjivas per savo įstatymus engia rusakalbius Ukrainoje. Rusų kalba Ukrainoje vis dar plačiai vartojama, nors vyriausybė pastaraisiais metais įvykdė virtinę reformų siekdama remti ukrainiečių kalbą ir identitetą viešojoje erdvėje po dešimtmečius vykdytos rusifikacijos valdant rusams ir sovietams.
Kaip sakė vienas iš „Reuters“ šaltinių, V. Putinas supranta, kad negalės pasiekti taikos susitarimo savo sąlygomis, tad bandys savo kariniais laimėjimais parodyti Ukrainai ir Europai, kad „taika rytoj bus dar skausmingesnė“.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos prezidentas pareiškė norintis pašalinti karo Ukrainoje priežastis ir užtikrinti Rusijos saugumą.
Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.
