Teismas priėmė NYT palankų sprendimą byloje dėl EK vadovės ir farmacijos įmonės žinučių
JAV laikraščio advokatams „pavyko paneigti prezumpciją, kad prašomi dokumentai neegzistuoja ir jų nėra“, teigiama Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo Liuksemburge pranešime.
Ši byla išryškina besitęsiančius klausimus dėl priežiūros EK, kuri tvirtina, kad žinutės ir kita „trumpalaikė“ elektroninė komunikacija nebūtinai būtų laikoma svarbiais dokumentais, kuriuos reikėtų išsaugoti ar paviešinti.
Teismo pareiškime teigiama, kad Komisija negali tik pareikšti, kad ji neturi prašomų dokumentų, bet privalo pateikti patikimus paaiškinimus, leidžiančius visuomenei ir teismui suprasti, kodėl tų dokumentų negalima rasti“.
Anot Teismo, Briuselis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl pranešimuose nebuvo svarbios informacijos.
Teismas taip pat teigė, kad EK „nepakankamai paaiškino, ar prašomos SMS žinutės buvo ištrintos ir, jei taip, ar tai buvo padaryta sąmoningai, ar automatiškai, ar pirmininkės mobilusis telefonas tuo laikotarpiu buvo pakeistas“.
Skaidrumo šalininkai teigia, kad vis galingesnė ES vykdomoji valdžia turėtų dokumentuoti visus savo reikalus ir išduoti dokumentus, kai jos paprašoma.
NYT rašė, kad COVID-19 siaubiant visą pasaulį, o ES stengiantis nupirkti milijardus vakcinų, U. von der Leyen ir „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla susirašinėjo žinutėmis.
U. von der Leyen buvo intensyviai stebima, ypač po to, kai „AstraZeneca“ neįvykdė savo pažadų pristatydama vakcinos dozes 27 šalių Bendrijai.
Vykstant aršiai tarptautinei konkurencijai dėl galimybės gauti vakcinų, U. von der Leyen buvo giriama už vadovaujantį vaidmenį pandemijos metu, tačiau ji taip pat sulaukė aštrios kritikos dėl nelabai skaidrių derybų, kuriomis buvo siekiama greitai surinkti 2,7 mlrd. Eur ir užsakyti daugiau nei milijardą vakcinų dozių.
Tuo pat metu, kai buvo pranešama, kad ji tiesiogiai susirašinėjo su „Pfizer“ vadovu, U. von der Leyen viešai gyrė bendrovę kaip patikimą partnerę.
Jei EK nuspręstų užginčyti trečiadienio sprendimą, ji turi kiek daugiau nei du mėnesius pateikti skundą Europos Teisingumo Teismui.
