JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl išteklių

Papildyta skyriumi „Pakomentavo ir D. Trumpas“

Po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų JAV pasirašė susitarimą su Kyjivu dėl pelno iš būsimo Ukrainos mineralinių išteklių pardavimo pasidalijimo.

Abi šalys susitarė įsteigti rekonstrukcijos investicijų fondą, kuris paskatins Ukrainos ekonomikos atsigavimą po karo su Rusija, praneša BBC.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad tai rodo abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje. Kyjivui šis susitarimas yra labai svarbus norint gauti JAV karinę pagalbą.

Manoma, kad Ukraina turi didelius grafito, titano ir ličio, kurie yra labai reikalingi atsinaujinančiosios energijos, karinės technologijos ir pramonės infrastruktūros srityse, išteklius.

Susitarimas pasirašytas JAV prekybos karo su Kinija, iš kurio gaunama 90% retųjų žemės išteklių, metu.

Remiantis trečiadienio popietę paskelbtu JAV iždo pareiškimu, naujai įsteigtas JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas pripažįsta „reikšmingą finansinę ir materialinę paramą“, kurią JAV suteikė Ukrainai nuo 2022 m. vasario mėn. Rusijos invazijos.

JAV iždo sekretorius pareiškė, kad susitarimas padės „atlaisvinti Ukrainos augimo turtą“.

Pranešimo kalba rodo daug didesnį solidarumą su Ukraina, nei įprasta Donaldo Trumpo administracijai.

Jame kalbama apie „visapusišką Rusijos invaziją“ ir priduriama, kad „nė viena valstybė ar asmuo, finansavęs ar aprūpinęs Rusijos karo mašiną, negalės pasinaudoti Ukrainos rekonstrukcija“.

Rusijos komentaras

V. Putino sąjungininkas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas išsakė savo nuomonę apie gamtinių išteklių sandorį, rašo „Sky News“.

„Trumpas pagaliau privertė Kijevo režimą sumokėti už Amerikos pagalbą mineralais, – sakė jis, vartodamas rusų rašybą Ukrainos sostinės pavadinimui. – Dabar karinės prekės turės būti apmokėtos iš nykstančios šalies nacionalinio turto.“

Pakomentavo ir D. Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „New Nation“ televizijoje atsakydamas į klausimą, ar šis sandoris gali kokiu nors būdu „sulaikyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, atsakė: „Na, tai gali būti“.

„Šiandien mes pasirašėme susitarimą, pagal kurį gausime, žinote, teoriškai daug daugiau nei 350 mlrd. USD, bet aš norėjau būti apsaugotas“, – kalbėjo D. Trumpas.

Pasak jo, būtent tokią sumą jo pirmtakas Joe Bidenas perdavė Ukrainai lėšomis ir karine technika. D. Trumpas dar kartą pakartojo, kad JAV suteikė Ukrainai daug daugiau pagalbos nei Europa, nurodo naujienų agentūra „RBC Ukraina“.

Jis taip pat pareiškė, kad per susitikimą su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu Vatikane prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuves pasakęs, kad „būtų labai gerai“, jei šis pasirašytų susitarimą, nes „Rusija yra daug didesnė ir daug galingesnė“.

Kaip veiks fondas

Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko socialiniame tinkle „Facebook“ sakė, kad Ukrainos rekonstrukcijos investicinis fondas rems naujus projektus, susijusius su šiais ištekliais, „taip pat su tuo besisiejančia infrastruktūra ar perdirbimu“.

„Ukraina ir Jungtinės Valstijos kartu nustatys konkrečius finansuotinus investicinius projektus. Svarbu, kad fondas galėtų investuoti tik Ukrainoje“, – sakė ji.

„Tai susitarimas, kuriame Jungtinės Valstijos pažymi savo įsipareigojimą skatinti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir pripažįsta Ukrainos indėlį į pasaulio saugumą atsisakant branduolinio arsenalo. Tai susitarimas, kuriame Jungtinės Valstijos pažymi savo įsipareigojimą užtikrinti Ukrainos saugumą, atsigavimą ir atstatymą“, – J. Svyrydenko cituoja BNS.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Baltieji rūmai šį susitarimą laiko tik tam tikra saugumo garantija Ukrainai, jei bus pasiektas ugnies nutraukimas su Rusija. D. Trumpo administracijos atstovai teigia, kad JAV verslo buvimas Ukrainoje atgrasys Maskvą nuo naujų puolimų prieš šią šalį.

Ukrainos ekonomikos ministrė paaiškino, kaip veiks šalies atstatymo investicinis fondas, pritrauksiantis pasaulines investicijas į šalį.

„Visi mūsų teritorijoje ir teritoriniuose vandenyse esantys ištekliai priklauso Ukrainai. Būtent Ukrainos valstybė sprendžia, kur ir ką išgauti. Žemės gelmės lieka Ukrainos nuosavybe – tai įtvirtinta susitarime“, – nurodė ji pranešime.

Anot jos, fondas bus pildomas tik pajamomis iš naujų licencijų. Į fondą neįtraukiamos pajamos iš jau pradėtų projektų arba įplaukos, numatytos biudžete. Susitarime kalbama apie tolesnį strateginį bendradarbiavimą, pabrėžė ji.

„Fondą remia JAV vyriausybė per DFC agentūrą, kuri padės mums pritraukti investicijų ir technologijų iš JAV, ES ir kitų šalių fondų ir bendrovių, remiančių mūsų kovą su prieše Rusija. Technologijų perdavimas ir plėtra yra svarbi susitarimo dalis, nes mums reikia ne tik investicijų, bet ir inovacijų“, – pažymėjo ji, nurodydama, kad kalbama apie bendradarbiavimą ateinantiems dešimtmečiams.

Aiškindama, kaip fondas veiks, J. Svyrydenko nurodė, kad, be lėšų, JAV taip pat gali skirti naują pagalbą Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemas.

Ukraina savo ruožtu įneš 50% valstybės biudžeto pajamų, gaunamų iš naujų licencijų. Ukraina taip pat gali mokėti papildomus įnašus.

Pasak jos, fondas kuriamas lygiavertės partnerystės pagrindu.

Be to, susitarimas neliečia privatizavimo procesų ar valstybinių įmonių valdymo – jos ir toliau priklausys Ukrainai, pabrėžė ministrė, taip pat einanti vicepremjerės pareigas.

Ji pažymėjo, kad susitarime neminimos jokios Ukrainos skolos Jungtinėms Valstijoms.

Be to, susitarimas niekaip nekeičia Ukrainos eurointegracijos kurso, atitinka konstituciją ir neprieštarauja nei vidaus įstatymams, nei tarptautiniams įsipareigojimams, sakė J. Svyrydenko.

D. Trumpas sušvelnino toną

Prezidentas D. Trumpas ne kartą ragino sudaryti šį susitarimą kaip būtiną sąlygą, kad Kyjivui būtų suteiktos bet kokios saugumo garantijos ateityje.

Svarbiausia, kad susitarimo projekte nurodyta, kad Ukraina suteiks Vašingtonui prieigą prie kai kurių savo gamtinių išteklių mainais už būsimą JAV saugumo pagalbą.

Tačiau tai yra žymiai mažiau nei norėjo D. Trumpas. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, griežtai kontroliuojamose derybose D. Trumpo administracija atsisakė reikalavimo, kad susitarimas leistų Vašingtonui susigrąžinti milijardus dolerių už anksčiau suteiktą karinę pagalbą.

„Kaip sakė prezidentas, Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios padėti užbaigti šį žiaurų ir beprasmišką karą, – sakė S. Bessentas spaudos pranešime. – Šis susitarimas aiškiai parodo Rusijai, kad Trumpo administracija yra įsipareigojusi siekti taikos proceso, kurio pagrindas – laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilgalaikėje perspektyvoje.“

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pavyko išsiderėti keletą nuolaidų iš Vašingtono.

Susitarimas buvo atidėtas, kai JAV valdžios institucijos pareiškė, kad Kyjivas bando paskutinę akimirką pakeisti susitarimo sąlygas.

Trečiadienio popietę su derybomis susipažinęs JAV šaltinis kritikavo Ukrainą už bandymą persvarstyti kai kurias sąlygas, kurios, atrodo, buvo galutinai suderintos savaitgalį.

Šaltinis teigė, kad nesutarimų kilo dėl fondo valdymo, skaidrumo klausimų ir priemonių, užtikrinančių visų lėšų atsekamumą.

Techniniai dokumentai buvo pasirašyti praėjusią savaitę abiejų šalių atstovų.

Primename, kad pradinis susitarimas turėjo būti pasirašytas vasario mėnesį, tačiau žlugo po karštų diskusijų Baltuosiuose rūmuose, kai D. Trumpas apkaltino V. Zelenski „lošimu su Trečiuoju pasauliniu karu“.

Proveržis įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas ir V. Zelenskis susitiko akis į akį popiežiaus Pranciškaus laidotuvių metu, o Maskva ir Vašingtonas tęsė derybas dėl galimo ugnies nutraukimo Ukrainoje.