M. Rubio: JAV gali pasitraukti nuo derybų dėl taikos Ukrainoje stalo, jeigu artimiausiu metu nebus pasiektas proveržis
Papildyta dviem paskutiniais skyreliais.
„Neketiname dėti savo pastangas ištisas savaites ir mėnesius. Todėl dabar turime labai greitai nustatyti, ir aš kalbu apie kelių dienų klausimą, ar įmanoma pasiekti progresą per artimiausias kelias savaites. Jei taip, mes pasirengę ir toliau tęsti derybas. Jei ne, tuomet turime ir kitų prioritetų, į kuriuos turime sutelkti dėmesį“, – po susitikimo su Europos ir Ukrainos lyderiais sakė M. Rubio.
Anot JAV valstybės sekretoriaus, šalies prezidentas Donaldas Trumpas tebėra suinteresuotas susitarimu, tačiau yra pasirengęs pasitraukti nuo derybų stalo, jeigu artimiausiomis dienomis nebus ženklų, kad susitarimą įmanoma pasiekti.
„Tai ne mūsų karas. Mes jo nepradėjome. JAV pastaruosius trejus metus teikė pagalbą Ukrainai ir mes norime jį užbaigti, bet šis karas – ne mūsų. D. Trumpas 87 dienas aukščiausiuoju šios vyriausybės lygmeniu dėjo pastangas užbaigti šį karą. Dabar artėjame prie taško, kai turėsime nuspręsti, ar tai apskritai įmanoma, ar ne. Būtent todėl bendraujame su abiem šalimis“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti karą per pirmąsias 24 valandas Baltuosiuose rūmuose. Pradėjęs eiti pareigas jis sušvelnino šią savo retoriką, siūlydamas sudaryti susitarimą iki balandžio arba gegužės mėnesio, nes kliūčių vis daugėjo.
Europa gali padėti išjudinti derybas
M. Rubio komentarai pabrėžia didėjantį JAV nusivylimą dėl nepakankamos pažangos stengiantis išspręsti vis didėjantį geopolitinių iššūkių sąrašą.
JAV valstybės sekretorius penktadienį taip pat teigė, besitikintis, kad Europa įsitrauks į derybas dėl karo užbaigimo.
„Norėtume, kad ji ir toliau dalyvautų (...) Manau, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija gali padėti mums išjudinti šį klausimą ir tada priartėti prie sprendimo. Manau, kad jų idėjos buvo labai naudingos ir konstruktyvios“, – sakė jis žurnalistams Le Buržė oro uoste, išvykdamas iš Paryžiaus po susitikimų su Europos pareigūnais.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala įvertino M. Rubio išsakytus žodžius.
„Tai – ryškus pareiškimas, su neaiškiomis praktinėmis pasekmėmis (sankcijos? žvalgybinė pagalba? JAV pajėgų statusas NATO rytiniame sparne?). Ypač D. Trumpo pažadų išspręsti jį per trumpą laiką kontekste ir pasirinkus taktiką nuolankiai diplomatijoje atliepti Kremliaus poziciją – bus sunku parduoti tai kaip sėkmės istoriją, ypač, jei būtų atsitraukiama net nepabandžius padidinti spaudimo Kremliui“, – teigia L. Kojala.
Platesnę L. Kojalos įžvalgą galite paskaityti apačioje.
Kalbėdamas Paryžiuje po visą dieną trukusių svarbių JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybų, M. Rubio teigė, kad diskusijos buvo konstruktyvios ir kad jose buvo parengtos gairės, kaip siekti taikos, rašo naujienų agentūra BNS.
Prancūzijos pareigūnai teigė, kad artimiausiomis dienomis Londone turėtų įvykti naujas tokio paties formato susitikimas. M. Rubio sakė, kad jis galėtų prisijungti prie šio susitikimo, kuris turėtų įvykti ateinančios savaitės pradžioje.
Ketvirtadienį Prancūzijoje buvo surengtos aukšto lygio derybos dėl Ukrainos ir jos saugumo – tai pirmas kartas nuo D. Trumpo inauguracijos, kai aukščiausio rango JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai susitiko aptarti karo pabaigos.
Susitikimai įvyko didėjant Europos susirūpinimui dėl D. Trumpo siekio suartėti su Rusija.
M. Rubio ir JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas padėjo vadovauti JAV pastangoms siekti taikos. Saudo Arabijoje buvo surengti keli derybų raundai. S. Witkoffas tris kartus susitiko su karo nusikaltimais kaltinamu Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu.
Maskva faktiškai atsisakė pritarti visapusiškoms paliauboms, kurių siekė D. Trumpas ir kurioms pritarė Ukraina. Rusija iškėlė sąlygą, kad būtų sustabdytos Ukrainos mobilizacijos pastangos ir Vakarų šalių ginklų tiekimas. Ukraina šiuos reikalavimus atmetė.
Prancūzai susitikimu patenkinti
Prancūzija savo ruožtu paskelbė, kad aukščiausių JAV ir Europos pareigūnų derybos dėl karo Ukrainoje pradėjo teigiamą procesą Europai siekiant būti įtrauktai į pastangas užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį plataus masto karą.
„Šiandien Paryžiuje pradėjome teigiamą procesą, į kurį įtraukti europiečiai“, – teigia Prancūzijos prezidentūra. Ją cituoja BNS naujienų agentūra.
Vėliau M. Rubio paskambino Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir aptarė Paryžiaus susitikimą.
„Prezidentas D. Trumpas ir Jungtinės Valstijos nori, kad šis karas baigtųsi, ir dabar visoms šalims pateikė tvirtos ir ilgalaikės taikos gaires“, – JAV valstybės departamentas cituoja M. Rubio žodžius išsakytus Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
„Padrąsinantis JAV programos priėmimas Paryžiuje rodo, kad taika įmanoma, jei visos šalys įsipareigoja pasiekti susitarimą“, – teigė JAV diplomatijos vadovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad S. Lavrovas „dar kartą patvirtino Maskvos pasirengimą tęsti bendras pastangas su Amerikos kolegomis, kad būtų visapusiškai pašalintos pagrindinės Ukrainos „krizės“ (taip Rusija vadina savo sukeltą karą Ukrainoje – VŽ) priežastys“.
Pareiškime teigiama, kad S. Lavrovas ir M. Rubio susitarė, jog reikia palaikyti greitus ryšių kanalus, atsižvelgiant į kitą savaitę Londone vyksiantį susitikimą.
„Prie bendro stalo“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra viešai konfliktavęs su D. Trumpu, gyrė derybas ir sakė, kad svarbu siekti tikro saugumo Europoje.
V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje padėkojo E. Macronui „už pastangas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas peikė Paryžiaus susitikimą sakydamas, kad europiečiai, esą „sutelkė dėmesį į karo tęsimą“. Šią propagandinę klišę nuolat kartoja Kremlius.
Prancūzija ir JK siekia koordinuoto Europos atsako ginant Ukrainą, tiek tęsiantis karui, tiek įsigaliojus kokioms nors paliauboms, po to, kai D. Trumpas šokiravo sąjungininkes pradėdamas vienašales derybas su Rusija.
E. Macronas sakė, kad Paryžiaus derybos yra labai svarbi proga susivienyti, nes visi nori tvirtos ir tvarios taikos.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot žurnalistams teigė, kad derybose įvyko proveržis, nes JAV, Ukraina ir Europos ministrai „susėdo prie bendro stalo“, nors anksčiau Europa baiminosi, kad ji nebus įtraukta į sprendimų priėmimą.
Jungtinės Valstijos „suprato, kad teisingą ir tvarią taiką (...) galima pasiekti tik europiečiams sutikus ir prisidėjus“, pridūrė jis vėliau kalbėdamas per LCI televiziją.
Rusijos smūgiai, per kuriuos Ukrainos miestuose neseniai žuvo dešimtys žmonių, įskaitant vaikus, padidino spaudimą imtis naujų diplomatinių pastangų karui užbaigti.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, kad yra optimistiškai nusiteikęs dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ir Romoje pasakė Italijos premjerei Giorgiai Meloni, kad informuos ją apie derybų eigą.
„Noriu informuoti premjerę apie kai kurias Rusijos ir Ukrainos derybas, taip pat apie kai kuriuos dalykus, kurie įvyko net per pastarąsias 24 valandas“, – sakė J. D. Vance'as.
„Iš anksto jų nesureikšminu, bet mes jaučiamės optimistiškai nusiteikę, kad, tikėkimės, galime užbaigti šį karą, šį labai žiaurų karą“, – kalbėjo jis.
