2025-04-15 16:37

Seimas imasi svarstyti „Nemuno aušros“ siūlymą išviešinti KGB bendradarbius

Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Parlamentas svarstys „Nemuno aušros“ siūlymą išviešinti buvusius KGB bendradarbius.

Po pateikimo antradienį už projektą balsavo 78 Seimo nariai, prieš – keturi, 11 parlamentarų susilaikė.

Klausimas į Seimo salę turėtų grįžti balandžio pabaigoje.

Projektu numatoma nustatyti, kad prisipažinę buvę KGB bendradarbiai nuo kitų metų yra įslaptinti, išskyrus valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius.

„Tai asmenys, kurie buvo prisipažinę, viskas gerai, mes juos ir saugome, išskyrus asmenis, kurie šiuo metu eina pareigas, bet atskleidimas, ar jie buvo kadriniai darbuotojai, ar buvo bendradarbiai, šita informacija nėra prieinama“, – iš Seimo tribūnos pristatydamas projektą kalbėjo „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

„Siūlome šitą asmenų sąrašą, ratą išviešinti, kad šitie duomenys būtų prieinami viešai“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis teigė, kad išviešinimas liestų tik viešajame gyvenime esančius žmones.

„Jeigu tu esi bitininkas, sodininkas, daržininkas, tau 84 metai, tai tu sėkmingai būk tuo daržininku, bitininku ir niekas tavęs neviešins“, – kalbėjo parlamentaras.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius teigė, kad 2018 metais Latvija išviešino KGB bendradarbių sąrašus.

„Nieko tokio, kad ten išlindo ir buvusių premjerų pavardės, Latvija ir demokratija nuo to nesugriuvo, tai labai sektinas pavyzdys“, – sakė A. Skardžius.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasisakė prieš siūlymą.

„Kiekvieną kartą grįžtama prie šio įstatymo ir bandoma išviešinti tik dalimis, reikia išviešinti visą (sąrašą – BNS) ir iš karto“, – kalbėjo parlamentaras.

Prieš kelias savaites po pateikimo Seimas pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko pataisoms, kuriomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

R. Žemaitaitis teigė neabejojantis, kad anksčiau ar vėliau A. Anušausko ir „aušriečių“ projektai bus sujungti į vieną.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus anksčiau teigė, kad Seimui priėmus ir konservatorių, ir „Nemuno aušros“ siūlymą, KGB bendradarbių sąrašai automatiškai netaps vieši – viešinti juos būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.

BNS skelbė, kad naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis nepritarė siūlymui išslaptinti dalį prisipažinusių KGB bendradarbių, tame jis įžvelgė grėsmes atskleisti jautrią informaciją priešams.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra, kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. 

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1.589 asmenys.

Seime anksčiau buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791