I. Šimonytė: taikant tik nacionalines sankcijas nebūtų pasiektas efektas
„Visada, kai sankcijos yra nacionalinės, jos yra ribotos, tai reiškia, kad tu nepasieki efekto. (...) Mes galime užtvenkti tą upę ties savimi, tą vis tiek reikia daryti vien dėl reputacinių sumetimų, (...) bet Europos atsakas yra Europos atsakas, mes – tik gabaliukas paveikslo“, – žurnalistams parlamente antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
„Mes savo reputaciją, nuoseklumą išsaugotume tokiu būdu (taikydami nacionalines sankcijas – BNS), bet jei Europa neišsaugotų savo nuoseklumo, ypač dėl vieno ar kelių žaidėjų užgaidų ar interesų, tai būtų labai didelis smūgis Ukrainos draugams“, – sakė ji.
I. Šimonytės teigimu, dar prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija ir Baltarusija buvo stipriai sumenkę, dėl šios priežastis Lietuva ir taip jau nėra populiari kryptis Rusijos ir Baltarusijos verslams bandant apeiti europines sankcijas.
BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieneriems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad vienintelis sprendimas, kuris užtikrintų, kad ribojimai būtų veiksmingi, yra platus sutarimas su regiono valstybėmis taikyti sankcijas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nepratęsus ES sankcijų, ribojimus reikėtų taikyti regioniniu lygiu.
Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.
Sankcijos daugiausia apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.
Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
