G. Paluckas: nelikus europinių sankcijų Rusijai, turėtų būti bent jau regioninės
„Nacionalinės sankcijos negali prilygti ir kompensuoti europinių sankcijų, jei nebėra europinių. Jos gali būti nacionalinės, bet jos vis tiek turi būti bent jau regioniniu mastu priimtos, vadinasi latviai, lenkai, estai, suomiai taip pat turėtų priimti tokius sprendimus“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė premjeras.
„Jeigu jie tokių sprendimų nenori arba negali priimti, atskirai Lietuva, priėmusi tokius sprendimus, jokių tikslų nepasiektų, o žalą turėtų apčiuopiamą“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieneriems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaromis, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu ES nebepratęstų savo taikomų ribojimų.
Vis dėlto jis teigė, kad europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Pasak prezidento, jų nepratęsti nėra pagrindo, atvirkščiai, jos turi būti griežtinamos.
K. Budrys ragina priimti 17-ąjį sankcijų paketą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys po Rusijos atakos Sumuose irgi ragina Europos Sąjungos (ES) kolegas sparčiau priimti 17-ąjį sankcijų paketą.
„Vladimiras Putinas dar kartą meta iššūkį visiems (...). Štai kodėl Europai dabar pats laikas judėti pirmyn su 17-uoju sankcijų paketu. Lietuva yra pasirengusi prisidėti orientuojantis į sektorius, kurie 16-ajame pakete liko nepaliesti“, – pirmadienį Liuksemburge vykstančioje ES Užsienio reikalų taryboje kalbėjo ministras.
Pasak jo, tai apima suskystintas gamtines dujas, Rusijos valstybinę branduolinės energijos korporaciją „Rosatom“.
„Tai yra papildomas paketas šešėliniam laivynui ir, žinoma, papildomos individualios sankcijos. Būtent taip turėtume elgtis ir gauti daugiau svertų, kad Putinas sustabdytų savo karą. Tai yra mūsų kelias į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip skelbia Kyjivas, Maskva į Sumus smogė sekmadienį dviem balistinėmis raketomis. Du iš 34 žuvusiųjų per smūgį buvo vaikai.
Premjeras nemato poreikio papildomam „savęs įpareigojimui“
Premjeras G. Paluckas pirmadienį taip pat sakė, kad esant politinei valiai dėl gynybos finansavimo didinimo ir paramos Ukrainai, tam nereikia papildomų įsipareigojimų teisės aktuose.
„Politika yra toks dalykas, arba sutari ir laikaisi, arba nesutari. Joks teisės aktas neprivers tos nuomonės pakeisti. Šiandien, kai yra platus sutarimas, mano galva, kažkokio atskiro teisės akto arba savęs įpareigojimo papildomai nereikia“, – po susitikimo su prezidentu teigė premjeras.
Anot G. Palucko, Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimai dėl papildomo gynybos finansavimo ir paramos Ukrainai šiuo metu yra įgyvendinami.
„Kol yra stipri politinė valia, sutarimas tarp prezidento, Seimo ir Vyriausybės, kažko papildomai daryti nereikia. Jeigu tokio sutarimo nebūtų, joks įstatymas neišgyventų, nes būtų pakeistas Seime“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Kaip skelbė BNS, penktadienį, po susitikimo su šalies politikais, prezidentas G. Nausėda teigė matantis poreikį įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.
Lietuva yra įsipareigojusi suteikti Ukrainai ilgalaikę paramą – ne mažiau 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
VGT sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. Eur, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6% BVP.
REKOMENDUOJAME
