G. Nausėda Valstybės kontrolės vadove siūlo savo patarėją I. Segalovičienę
Papildyta opozicijos komentaru.
I. Segalovičienės teikimo dekretą pasirašęs šalies vadovas teigė, kad jo patarėja yra pajėgi profesionalė, kuri tapusi valstybės kontroliere galės siekti, jog valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o pati audito institucija aktyviau įsitrauktų į valstybės biudžeto formavimą, teiktų kokybiškesnes rekomendacijas.
„Prie to neabejotinai galėtų prisidėti ir kryptingos pastangos taikyti inovacijas – didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, automatizuotus, tikralaikius sprendimus. Neabejoju, kad I. Segalovičienė, įsigilinusi į viešojo valdymo stebėsenos ir vertinimo temas bei sukaupusi vertingos praktinės patirties, yra tinkamiausia kandidatė siekti šių tikslų“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.
Apie šalies vadovo planus siūlyti savo vyriausiąją patarėją ekonomikos ir socialinės politikos klausimais į valstybės kontrolierės pareigas pirmadienį du nesusiję šaltiniai patvirtino portalui „15min“.
Valstybės kontrolieriaus kandidatūrai dar turės pritarti Seimas.
I. Segalovičienė 2019-aisiais tapo prezidento patarėja Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupėje, o nuo 2021-ųjų jai vadovauja. Iki tol ji vadovavo Strateginių sprendimų paramos grupei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Taip pat ji yra dirbusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, dėstė Kauno technologijos universitete (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Dabartinio Valstybės kontrolės vadovo Mindaugo Macijausko penkerių metų kadencija baigsis gegužę. Jis darbą centrinėje audito institucijoje pradėjo 2002 metais.
Pasak Prezidentūros, G. Nausėda dėkoja M. Macijauskui už „kruopštų ir atsakingą darbą, pasiektą pažangą vertinimų srityje, sukurtą Audito rezultatų informacinę svetainę“.
Seimo pirmininkui neužkliūna
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, kadangi šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės (VK) vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę.
„Ta pareigybė nėra politinė pareigybė, nėra nei politinės partijos, nei su politine pareigybe susijusi asmenybė, tiesiog yra prezidento patarėja, jos kompetencija, žinios galės būti vertinamos, ar bus politinis neutralumas, kas privalo būti Valstybės kontrolėje, tai yra faktas, manyčiau, kad jei būtų partijos narė arba susieta su kažkokia politine jėga, tai tokių abejonių kiltų“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovas.
„Seimas apsispręs, prezidentas turi prerogatyvą ir išimtinę teisę teikti, mūsų pareiga – apsvarstyti kandidatūrą ir priimti sprendimą“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis sakė, kad nors I. Segalovičienė užima politinio pasitikėjimo pareigybę – yra prezidento patarėja – šalies vadovas nėra partijos narys, „yra visiems vienodai teisingas, kaip numato Konstitucija“.
„Ir jo patarėjai yra visiems vienodai teisingi ir nesiejami su politinio atšilimo ir atšalimo laikotarpiu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Opozicija nepritaria
Seimo opozicija įžvelgia įstaigos politizavimo ir diskreditavimo rizikas.
„Tai ypatingai prastas precedentas ir pavojingas valstybinių institucijų nepriklausomumui, kompetencijai užtikrinti. Ypatingai pavojingas precedentas kuriamas dėl pasitikėjimo tokia institucija, kaip Valstybės kontrolė“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
Jis pabrėžė, kad kandidatė į valstybės kontrolieres siūloma „be jokio atvėsimo“, be panašaus darbo patirties ir iš politinės institucijos.
„Valstybės kontrolė yra aukščiausia kontrolės institucija, kuriai patikėta atlikti nepriklausomus tyrimus visose valstybės institucijose – kaip yra vykdoma veikla ir naudojami finansai. Kaip bus galima pasitikėti auditais, išvadomis, rekomendacijomis, kai jos bus formuojamos ne kompetencijos pagrindu, o politinio užsakymo pagrindu?“ – aiškino parlamentaras.
„Kaip bus galima pasitikėti auditų išvadomis, kai bus vertinama tų institucijų, kurių vadovų skyrime dalyvauja prezidentas, vadovų veikla ir tų institucijų darbas. Ir, apskritai visos Vyriausybės veikla, nes, man atrodo, kad prezidentas yra šios daugumos dalis, remia ją, delegavo užsienio reikalų ministrą, ne vienas (jo pasiūlytas – BNS) viceministras paskirtas“, – pridūrė M. Lingė.
Pasak jo, toks kuriamas precedentas nėra pateisinamas.
Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad kandidatūra į valstybės kontrolieres siūloma iš politikos sistemos.
„Visada kandidatai į valstybės kontrolierius būdavo ne politikai, ne politinio pasitikėjimo žmonės. Tokie buvo iki tapimo valstybės kontrolieriais – nei Giedrė Švedienė, nei Rasa Budbergytė, nei Arūnas Dulkys, nei Mindaugas Macijauskas. Dabar politinio pasitikėjimo žmogus eina į pareigas“, – teigė S. Gentvilas.
Jis taip pat akcentavo atšalimo laikotarpį: „Pats prezidentas kalbėdavo apie atšalimo laikotarpio būtinybę, tai čia akivaizdu, kad esi prezidento komandoje, tai viskas leidžiama.“
VERSLO TRIBŪNA
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 99 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Palangos nekilnojamojo turto rinkoje egzistuoja aiški takoskyra: miesto dalyse į pietus ir į šiaurę nuo J. Basanavičiaus gatvės vidutinė būsto kvadratinio metro kaina skiriasi daugiau nei 5 tūkst. eurų. Nedidelio kurorto kontekste toks skirtumas – didžiulis. Kaip įmonės „NTligence“ pardavimų atstovas Vytautas Simutis, prestižinėje vietoje gerokai didesnes kainas lemia keletas veiksnių – kokių?
I. Segalovičienės teikimo dekretą pasirašęs šalies vadovas teigė, kad jo patarėja yra pajėgi profesionalė, kuri tapusi valstybės kontroliere galės siekti, jog valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o pati audito institucija aktyviau įsitrauktų į valstybės biudžeto formavimą, teiktų kokybiškesnes rekomendacijas.
Valstybės kontrolieriaus kandidatūrai dar turės pritarti Seimas.
