K. Budrys: Lietuva norėtų ES ir JAV susitarimo dėl muitų, ES prekybos ministrų nuomonės dėl atsako išsiskiria
„Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą. Sakome ir matome, kad yra abipusiai naudingi tiek JAV, tiek ES santykiai tarp dviejų Atlanto pusių tiek dėl prekybos, tiek dėl investicijų ir matome, kad muitai kenkia“, – prieš antradienį Liuksemburge vykstantį Užsienio reikalų tarybos susitikimą, skirtą prekybos klausimams, teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Turėtume ieškoti stiprių argumentų, kaip įtikinti JAV eiti į susitarimus. Tie susitarimai turėtų tiek apimti abipusę prekybą, tiek atliepti globalius prekybos santykius“, – sakė K. Budrys.
Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo praėjusią savaitę paskelbtų muitų smuko pasaulio akcijų indeksai, sunerimo sąjungininkai ir kilo didelė tikimybė, kad kitos šalys, įskaitant ir ES, pačios įves muitus amerikietiškoms prekėms.
Pasak už prekybą atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Marošo Šefčovičiaus, ES, kuriai gresia 20% tarifas, imsis atsakomųjų veiksmų, elgdamasi „ramiai, kruopščiai suskirstytais etapais ir vieningai“.
Anot K. Budrio, naujai pristatyti muitai paveiktų apie 380 mlrd. Eur ES prekybos su JAV, tačiau Bendrija neturėtų „karšta galva šokti į atsakomąsias priemones“.
„ES neturėtų iškart veidrodiniu principu tokiai pačiai sumai taikyti muitų ir sulaukti iš JAV atsako. Turėtume paimti pauzę, susiskaičiuoti efektą ir sėstis prie derybų stalo“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, globalios prekybos santykiai šiuo metu yra iškraipyti.
„Dėl Kinijos per didelės įtakos jie yra iškraipyti, dėl Kinijos vyriausybės nesąžiningos veiklos tarptautinėje prekyboje, ir čia yra erdvė bendradarbiauti“, – sakė K. Budrys.
Praėjusią savaitę įsigaliojo 10% „bazinis“ muitas, kuris taikomas daugumai JAV importuojamų prekių, išskyrus prekes iš Meksikos ir Kanados, ir kurį D. Trumpas nustatė pasinaudojęs „nacionaline nepaprastąja padėtimi“, kad išspręstų su šalies prekybos deficitu susijusias problemas.
Nuo trečiadienio, balandžio 9-osios, įsigalios 20% muitas, jau iš ES valstybių importuojamoms prekėms.
Anksčiau D. Trumpas įvedė tarifus importuojamam plienui ir aliuminiui, taip pat automobiliams ir automobilių dalims.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad ES atstovai dar tikisi dėl muitų išsiaiškinti derybų keliu, bet pridūrė, kad ES turi parengusi planą tam atvejui, jei prireiktų imtis atsakomųjų veiksmų.
ES ministrai siūlo ir deeskalaciją ir „itin agresyvius“ veiksmus
Marošas Šefčovičius, Bendrijos prekybos vadovas, sako, kad JAV prezidento D. Trumpo muitams sukrėtus pasaulio rinkas, Europa svarsto, kaip reaguoti į „paradigminį prekybos pokytį“.
„Ketiname aptarti, kaip Europai užimti poziciją, kurią apibūdinčiau kaip pasaulinės prekybos sistemos paradigmos pasikeitimą“, – prieš susitikimą Liuksemburge žurnalistams sakė M. Šefčovičius.
Visos ES prekybos ministrai pirmą kartą susitiko, kad aptartų D. Trumpo įvestus muitus.
Ministrų diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama pasirengimui „mūsų tolesniems žingsniams Jungtinių Valstijų atžvilgiu, taip pat tam, kaip parengti mūsų prekybos sistemą Europos Sąjungoje, kad būtų išvengta galimo prekybos nukreipimo“, pridūrė M. Šefčovičius, įgaliotas vesti derybas ES vardu su Vašingtonu.
Pagrindinis susitikimo tikslas – pasiųsti tvirtą bendrą žinią.
Benjaminas Dousas, Švedijos užsienio prekybos ministras, žurnalistams sakė, kad „šiuo metu ES yra vieninga“.
Tačiau išryškėjo požiūrių skirtumai, įskaitant pagrindinį klausimą dėl prekybos technologijomis ir kitomis paslaugomis, už kurį pasisakė ir Prancūzija, ir Vokietija.
Prancūzijos užsienio prekybos ministras Laurent'as Saint-Martin'as sakė, kad blokas turėtų neatmesti galimybės imtis ir „itin agresyvių“ veiksmų.
„Negalime atmesti jokių galimybių dėl prekių, paslaugų (...) ir atverti Europos priemonių rinkinį, kuris gali būti labai agresyvus – turiu omenyje instrumentą kovai su prievarta“, – sakė jis, kalbėdamas apie naują ES priemonę kovai su ekonominėmis grėsmėmis ir ir nesąžiningais ES nepriklausančių šalių prekybos ribojimais.
Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, taip pat teigė, kad Europa turėtų būti pasirengusi prieš Jungtines Valstijas panaudoti naująją priemonę, pramintą fiskaline „bazuka“.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
„Donaldo Trumpo pareiškimai yra išpuolis prieš taisyklėmis grindžiamą prekybos politiką“, – sakė R. Habeckas.
Kovos su ekonomine prievarta priemonė priimta 2023-iaisiais, bet niekada iki šiol nepanaudota. Ji skirta bausti bet kurią šalį, kuri ekonominiais grasinimais siekia daryti spaudimą ES.
Tačiau Airija, kuri labai priklauso nuo JAV investicijų, ypač farmacijos ir technologijų sektoriuose, prieš pirmadienio derybas įspėjo nesiimti tokių veiksmų.
Imtis priemonių prieš JAV technologijų paslaugas „būtų nepaprastas eskalavimas tokiu metu, kai turime siekti deeskalacijos“, teigė Simonas Harrisas, Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministras.
„Daugeliu atžvilgių tai yra branduolinis variantas, jei pradėsite kalbėti apie kovos su prievarta priemonių naudojimą ir panašius dalykus“, – sakė jis.
Ministrai taip pat aptaria ES ir Kinijos prekybos santykius, Briuseliui baiminantis, kad dėl JAV muitų bloką užplūs kiniškos prekės, tačiau taip pat norint išvengti dar didesnės įtampos su Pekinu.
REKOMENDUOJAME
