EK pirmininkė: ES turi daug kortų atsakyti JAV muitams

„Nebūtinai norime imtis atsakomųjų priemonių, – antradienį sakė U. von der Leyen, ją cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“. – Jei prireiks, turime tvirtą atsakomųjų priemonių planą ir juo pasinaudosime“.

Balandžio 3-ąją turėtų įsigalioti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytieji įsakai dėl 25% tarifo muitų visiems į Ameriką įvežamiems automobiliams, lengviesiems sunkvežimiams. Kiek vėliau taip pat bus taikomi muitai pagrindinėms automobilių dalims. Tokie muitai paveiktų ES valstybes, kurios gamina automobilius, ypač didžiausią Bendrijos ekonomiką – Vokietiją.

VŽ primena, kad dar iki įsigaliojimo galimos įvedamų muitų korekcijos. Baltųjų rūmų administracijos atstovai nėra atmetę, kad dar iki balandžio 3-osios D. Trumpas gali pakoreguoti įsakus dėl automobilių muitų, galbūt kai kuriai produkcijai juos pamažindamas ar net išvis atšaukdamas.

D. Trumpo administracija muitus vadina būdu padidinti valstybės pajamas, atgaivinti Amerikos pramonę ir daryti spaudimą šalims dėl JAV prioritetų.

Tačiau ekspertai teigia, kad importuojamų automobilių apmokestinimas gali pakenkti ryšiams su tokiomis šalimis kaip Japonija, Pietų Korėja, Kanada, Meksika ir Vokietija, kurios yra artimos JAV partnerės.

Taip pat grasinama nuo balandžio vidurio įvesti muitus visai produkcijai, importuojamai iš ES. Pastaroji jau ruošia atsakomąsias priemones.

D. Trumpas yra sakęs, kad savo įsakais nori sulyginti muitus tarp šalių, taip pat naikinti netarifines kliūtis, kurios, jo nuomone, yra nesąžiningos. Vienas tokių pavyzdžių – pridėtinės vertės mokestis (PVM). ES teigia, kad PVM yra sąžiningas, nediskriminacinis mokestis, kuris vienodai taikomas tiek vietinėms, tiek importuojamoms prekėms.

Prancūzija paragino pareigūnus apsvarstyti galimybę pasinaudoti Bendrijos kovos su prievarta priemone. Paprastai tariant,  su priemone JAV įmonėms galėtų būti taikomi prekybos ir paslaugų, taip pat tam tikrų intelektinės nuosavybės teisių, tiesioginių užsienio investicijų ir galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose apribojimai, anksčiau skelbė „Bloomberg“.

U. Von der Leyen sakė, kad paskelbus apie muitų tarifus siekiama „derybų sprendimo“. Šiuo metu žinoma, kad ES rengia atsakomąsias priemones iki 26 mlrd. Eur vertės JAV prekėms.

Taip pat antradienį EK pirmininkė kalbėjo, kad Europos stiprybė yra ne tik prekybos, bet ir technologijų srityje, pabrėždama Senojo žemyno verslo svarbą didelėms JAV technologijų įmonėms, į kurias ES galėtų nukreipti atsakomąsias priemones.

Anot jos, EK galėtų pasinaudoti įvairiomis teisinėmis priemonėmis, kad apribotų prieigą prie vyriausybinių sutarčių ar skaitmeninės reklamos pardavimų rinkoje, kurios vertė siekia apie 100 mlrd. Eur.

„Europa turi daug kortų. Nuo prekybos iki technologijų ir mūsų rinkos dydžio. Tačiau ši stiprybė taip pat remiasi mūsų pasirengimu imtis griežtų atsakomųjų priemonių. Visos priemonės yra ant stalo“, – sakė ji.

Muitai plienui ir aliuminiui

Sausį grįžęs į JAV prezidento postą, D. Trumpas įvedė 25% muitą plienui ir aliuminiui.

Balandžio 2 d. turėtų įsigalioti Kanados ir Meksikos produkcijai skirti 25% muitai. Bet jie jau vieną kartą buvo atidėti mėnesiui, nes lyg ir turėjo įsigalioti nuo kovo 4-osios. Todėl neatmetama, kad ir vėl bus atidėti. 

Be to, nuo balandžio 2 d. turėtų įsigalioti D. Trumpo pažadėti 25% antriniai muitai toms šalims, kurios perka naftą ar dujas iš Venesuelos. 

Šie veiksmai papildė pirmosios D. Trumpo administracijos vis dar taikomus muitus (daugiausia kiniškiems produktams), kurie buvo papildyti 20% bendraisiais muitais Kinijos produktams. Be to, paskelbta apie naujus muitus Kanados ir Meksikos produktams, kurių daugumai taikomas 25% tarifas (iš Kanados importuojamiems energijos produktams taikomas 10% tarifas). 

Jei JAV pradės taikyti abipusių tarifų režimą visoms šalims, tai gali sutrikdyti visą pasaulinę prekybos sistemą, paveikti pasaulines tiekimo grandines ir eksporto paklausą.

Nors šių muitų taikymo mastas dar nėra visiškai aiškus, jei jie visi bus taikomi, JAV gamintojai ir importuotojai jau dabar pastebėjo, kad, laukiant papildomo apmokestinimo, išaugo žaliavų kainos. 

Plieno kainos vasarį šoktelėjo 12–15 % dar prieš įsigaliojant metalui taikomiems tarifams.