K. Budrys: kilus poreikiui, NATO yra pasirengusi reaguoti per „Zapad“ pratybas
Taip jis kalbėjo penktadienį dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
„Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką mes matysime kitoje pusėje, kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu ir tai tikrai neliks be dėmesio“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrys neatskleidė detalesnių NATO planų, tačiau tikino, jog Aljansas reaguos atsižvelgdamas į tai, kaip bus vykdomos pratybos, kiek ir kokių pajėgų pasitelks Rusija ir Baltarusija.
„Dabar aš tikrai nenorėčiau eiti į detales kaip bus reaguojama, bet tai nėra šiaip kažkoks vienas iš įvykių, yra rimtai vertinamos visos tokios pastangos, – kalbėjo ministras. – Matysim pagal pajėgų rūšis, kurios ten bus, pagal apimtį, pagal geografinę vietą, ir pagal tai tikrai NATO formuos ir savo, sakykime, buvimą ar atsaką.“
Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenė teigia nematanti papildomų karinių grėsmių Lietuvai per šiemet vyksiančias „Zapad“ pratybas.
Pasak kariuomenės, ji remiasi visos NATO žvalgybos informacija ir teigia, kad kaip ir anksčiau, taip ir šiemet, pagrindinė grėsmė bus padidėjusi netyčinių incidentų rizika.
Tuo metu vasario pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „Zapad“ neturėtų kelti papildomo nerimo, nes Lietuva su sąjungininkais taip pat treniruojasi ir ruošiasi galimoms grėsmėms.
Priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą pristačiusi kariuomenė teigė, kad šiemet per Rusijos ir Baltarusijos bendras pratybas gali būti matomas dezinformacijos suaktyvėjimas.
Pratybas ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
2021 metais pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“. Jos prasidėjo likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainoje.
