Kinija pradėjo karines pratybas aplink Taivaną - gavo įspėjimus iš JAV ir ES
Papildyta Baltųjų rūmų ir Europos Sąjungos reakcija į Kinijos veiksmus, skyreliu „Baltieji rūmai ir ES nepritaria įtampos didinimui sąsiauryje“.
Tarp karo laivų buvo ir lėktuvnešio „Shandong“ grupė, per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerija.
Atsakydamas į šias pratybas Taivanas pasiuntė savo lėktuvų ir laivų, dislokavo sausumos raketų sistemų ir apkaltino Pekiną, kad jis yra „didžiausias pasaulyje problemų kėlėjas“.
Antradienio pratybomis siekiama pasiųsti „griežtą įspėjimą ir stiprų atgrasymą“ Taivano separatistams, pareiškė Pekinas.
Pratybų metu praktikuojamasi vykdyti kovinės parengties patruliavimą, jūrų ir sausumos taikinių puolimą, pagrindinių teritorijų ir jūrų kelių blokadą, sakė Shi Yi, Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietės atstovas.
Pasak jo, Pekino ginkluotosios pajėgos „priartėjo prie Taivano salos įvairiomis kryptimis“.
Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadavietė, prižiūrinti operacijas prie Taivano sąsiaurio, pasidalijo vaizdu, kuriame Lai Ching-te, Taivano prezidentas, pavaizduotas kaip vabzdys, kepamas ant atviros ugnies.
Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba taip pat teigė, kad aplink salą vykdė „teisėsaugos patruliavimą“.
„Taivano nepriklausomybės siekis reiškia Taivano žmonių įstūmimą į pavojingą karo padėtį“, – pareiškime sakė Zhu Fenglian, Pekino Taivano reikalų biuro atstovė spaudai.
Taivano prezidento biuras griežtai pasmerkė Kinijos veiksmus, o premjeras Cho Jung-tai sakė, kad „griebtis karinės jėgos demonstravimo nėra tai, ko turėtų siekti modernios, pažangios visuomenės“.
Po pratybų Pekinas pareiškė, kad pastangos siekti salos nepriklausomybės yra pasmerktos žlugti.
„(Taivano) valdžios institucijų atkaklus laikymasis Taivano nepriklausomybės pozicijos ir bevaisis bandymas suskaldyti šalį iš išorės siekiant nepriklausomybės yra tarsi (vabzdys) maldininkas, bandantis sustabdyti vežimą, jie pasmerkti žlugti“, – sakė Guo Jiakunas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, eilinėje spaudos konferencijoje.
Baltieji rūmai ir ES nepritaria įtampos didinimui sąsiauryje
Šią savaitę vykstančios pratybos yra didžiausios nuo vasario, kai Taibėjus pareiškė, kad Kinija surengė kovinio šaudymo pratybas su lėktuvais ir karo laivais maždaug už 40 jūrmylių (74 km) nuo salos pietų.
Taivano kariuomenė reagavo pasiųsdama pajėgas „stebėti, įspėti ir tinkamai reaguoti“, nors Taivano pareigūnai teigė, kad jokio šaudymo nebuvo.
Pekinas tuo metu atmetė Taivano „triukšmą dėl įprastinių mokymų“.
Baltieji rūmai antradienį paragino laikytis taikos ir pareiškė, kad Vašingtonas nepritaria bet kokiems „vienašališkiems bandymams“ pakeisti esamą padėtį, tęsiantis Pekino priešpriešai su savivaldžia sala.
Prezidentas Donaldas Trumpas „pabrėžia taikos Taivano sąsiauryje išlaikymo svarbą“, per spaudos konferenciją sakė Karoline Leavitt, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad JAV „nepritaria bet kokiems vienašališkiems bandymams jėga ar prievarta pakeisti status quo“.
Europos Sąjunga (ES) antradienį apkaltino Kiniją, kad ši didina įtampą surengusi karines pratybas aplink Taivaną, ir paragino visas šalis elgtis santūriai.
„Kinijos didelio masto karinės pratybos aplink Taivaną didina įtampą tarp sąsiaurio šalių“, – pareiškė Anitta Hipper, Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai.
„Raginame visas šalis laikytis santūrumo ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą, kuri turėtų būti sprendžiama tarpvalstybiniu dialogu“, – pridūrė ji.
Pastaraisiais metais Kinija ne kartą vykdė pratybas aplink salą, jos dažnai apibūdinamos kaip teritorijos blokados ir užgrobimo repeticijos.
Analitikai spėliojo, kad Kinija greičiausiai bandys blokuoti Taivaną, o ne rengti visišką invaziją, kuri būtų rizikingesnė ir pareikalautų didžiulių karinių pajėgų dislokavimo.
Taivanas yra potencialus konflikto tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra svarbiausios salos rėmėjos ir didžiausios ginklų tiekėjos, židinys.
VERSLO TRIBŪNA
Nors Jungtinės Valstijos yra teisiškai įpareigotos tiekti ginklus Taivanui, o Pekinas tam prieštarauja, Vašingtonas ilgą laiką laikėsi strateginio dviprasmiškumo kalbant apie tai, ar dislokuotų savo kariuomenę Taivanui nuo Kinijos puolimo ginti.
Taivane kilo susirūpinimas dėl Donaldo Trumpo, JAV prezidento, noro apsaugoti salą. Praėjusį mėnesį jis sakė, kad Kinijos invazija į Taivaną būtų katastrofiška.
Pete'as Hegsethas, JAV gynybos sekretorius, sekmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos užtikrins „tvirtą, parengtą ir patikimą atgrasymą“ Taivano sąsiauryje.
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano, kuriuos skiria 180 km ilgio Taivano sąsiauris, didėjo nuo 2024-ųjų gegužės, kai Taivano prezidentas Lai Ching-te pradėjo eiti pareigas.
Kinijos vadovai neigiamai vertina Lai Ching-te, kuris atviriau nei jo pirmtakė Tsai Ing-wen gina Taivano suverenumą.
Praėjusį mėnesį Taivano prezidentas pavadino Kiniją „užsienio priešiška jėga“ ir pasiūlė priemones kovai su Kinijos šnipinėjimu ir infiltracija.
Pastaraisiais metais Pekinas aplink Taivaną dislokuodavo vis daugiau naikintuvų ir karinių laivų, kad pabrėžtų savo teritorines pretenzijas į Taivaną.