Prancūzijos teismas: M. Le Pen negalės eiti viešųjų pareigų 5 metus

Pranešimas papildytas paskutiniu skyreliu. 

Įskaitant M. Le Pen, devyni jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) nariai buvo nuteisti už schemą, pagal kurią jie pasinaudojo EP išlaidomis ir įdarbino padėjėjų, kurie iš tikrųjų dirbo partijai.

Dvylika padėjėjų taip pat buvo nuteisti už nusikaltimo slėpimą. Teismas apskaičiavo, kad schemos vertė siekė 2,9 mln. Eur.

Teismo sprendimu, jai taip pat skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji nesės į kalėjimą: dvejų metų bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu, ne kalėjime. Jai taip pat skirta 100.000 Eur baudą. 

M. Le Pen advokatas Rodolphe'as Bosselut patikino, kad jo ginamoji teismo sprendimą skųs.

„Tai smūgis demokratijai“, – prie M. Le Pen partijos RN būstinės Paryžiuje reporteriams sakė R. Bosselut.

M. Le Pen nusiteikusi kovingai, pridūrė RN parlamentaras ir partijos atstovas Laurent'as Jacobelli.

Laisvės atėmimo bausmė ir bauda bus taikomos tik tada, kai bus išnagrinėtos jos apeliacijos. Tačiau draudimas eiti viešąsias pareigas įsigalioja iškart.

Draudimas kandidatuoti į viešąsias pareigas užkirs kelią jai kandidatuoti į šalies prezidentus 2027 m. M. Le Pen net neišklausė teismo sprendimo iki galo ir išvyko anksčiau laiko, skelbia „The Guardian“. 

Teismo sprendimas neabejotinai sukels politinį žemės drebėjimą Prancūzijoje. 

Po 2024-ųjų parlamento rinkimų RN tapo didžiausia partija parlamente, todėl M. Le Pen, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą dėl imigracijos ir pragyvenimo, tikėjosi galinti 2027-aisiais pagaliau užimti Eliziejaus rūmus.

Apklausos šiuo metu rodo, kad ji lengvai įveiktų pirmąjį balsavimo turą ir patektų į antrąjį turą.

M. Le Pen pakeisti galėtų jos protežė ir RN lyderis 29 metų Jordanas Bardella, kuris byloje nefigūruoja.

Praėjusią savaitę J. Bardella tapo pirmuoju RN vadovu, apsilankiusiu Izraelyje. Jį vyriausybė pakvietė kalbėti konferencijoje apie kovą su antisemitizmu. Oponentai šią jo kelionę pasmerkė kaip veidmainystę.

Vakare po teismo sprendimo J. Bardella pakvietė M. Le Pen šalininkus „taikiai mobilizacijai“, kviesdamas pasirašyti peticiją ir ginti politikę, praneša „The Guardian“. 

RN partijoje kyla abejonių, J. Bardella turi reikiamos patirties prezidento rinkimų kampanijai, rašo naujienų agentūra BNS. 

M. Le Pen pradėjo vadovauti tuometiniam Nacionaliniam frontui (FN) 2011-aisiais, tačiau greitai ėmėsi veiksmų, kad partija taptų rimta rinkimine jėga ir atsikratytų prieštaringai vertinamo įkūrėjo, Marine tėvo Jeano-Marie Le Peno palikimo. J.-M. Le Penas, kuris dažnai buvo kaltinamas rasistiniais ir antisemitiniais komentarais, anksčiau šiais metais mirė.

M. Le Pen pervadino partiją ir ėmėsi „dedemonizacijos“ politikos, siekdama, kad ji taptų priimtina platesniam rinkėjų ratui.

„Politinė mirtis“

Po to, kai buvo paskelbti prokurorų reikalavimai, M. Le Pen pareiškė, kad prokurorai esą siekia jos „politinės mirties“, ir apkaltino prokurorus tuo, kad jie neleidžia prancūzams laisvai rinktis per kitus rinkimus.

Tačiau prokurorai tvirtina, kad jokio RN persekiojimo nėra.

Jie kaltina partiją, kad ji sumažino spaudimą savo finansams, visą 21.000 Eur mėnesinę išmoką, kurią turėjo teisę gauti EP nariai, panaudodama fiktyviems parlamento narių padėjėjams – asmenims, iš tikrųjų dirbusiems partijai.

Remiantis laikraščio „Journal du Dimanche“ paskelbtais „Ifop“ apklausos rezultatais, M. Le Pen pirmajame kitų prezidento rinkimų ture laimėtų 34–37% balsų. Jos likimas antrajame ture greičiausiai priklausytų nuo to, ar visi jos oponentai susivienytų balsuoti prieš ją.

Dabartinis šalies lyderis E. Macronas nebegalės kandidatuoti ir dar visai neaišku, kas bus stipriausias centro ir tradicinės dešinės kandidatas, galintis jį pakeisti.

Vienas iš galimų pretendentų, įtakingas teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, lapkritį dar būdamas parlamento nariu sakė, kad „būtų šokiruotas“, jei M. Le Pen negalėtų kandidatuoti.

Kraštutinių dešiniųjų lyderių parama 

Dar net nepaskelbus galutinio teismo sprendimo, M. Le Pen sulaukė palaikymo iš užsienio. Į situaciją sureagavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Socialiniame tinkle „X“ jis parašė: „Je suis Marine!”.

Vėliau pasipylė ir kitų kraštutinių dešiniųjų lyderių palaikymo žinutės. Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas teigė esąs sukrėstas sprendimo.

„Esu sukrėstas neįtikėtinai griežto nuosprendžio M. Le Pen atžvilgiu. Palaikau ir tikiu ja visu 100% ir tikiu, kad ji laimės apeliaciją ir taps Prancūzijos prezidente“, – „X“ sakė G. Wildersas.

Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis taip pat išreiškė savo palaikymą ir „X“ rašė: „Jiems niekada nepavyks nutildyti prancūzų tautos balso.“

Vasarį S. Abascalis Madride priėmė M. Le Pen, V. Orbaną ir kitus kraštutinių dešiniųjų lyderius.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo patarėjas, milijardierius Elonas Muskas pasmerkė Prancūzijos teismo sprendimą ir pareiškė, kad tai „atsisuks prieš juos“, praneša agentūra BNS.

„Tai atsisuks prieš juos, kaip ir teisinės atakos prieš prezidentą Trumpą“, – rašė E. Muskas socialiniame tinkle „X“.

Pietų Afrikoje gimęs įmonių „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas apkaltino ideologinius oponentus iš „radikalios kairės“ piktnaudžiavimu teisine sistema siekiant „įkalinti savo oponentus“.

Bosnijos ir Hercegovinos serbų lyderis Miloradas Dodikas „X“ teigė, kad „kaip ir mano atveju, nuosprendis buvo susijęs ne su teise, o su politika“.

Praėjusį mėnesį M. Dodikas buvo nuteistas už tarptautinio pasiuntinio, kuriam buvo pavesta prižiūrėti taikos susitarimus, užbaigusius Bosnijos ir Hercegovinos pilietinį karą dešimtajame dešimtmetyje, nurodymų nesilaikymą.

Italijos vicepremjeras ir partijos „Lega“ („Lyga“) lyderis Matteo Salvini teismo sprendimą pavadino „Briuselio karo paskelbimu“.

„Blogas filmas, kurį stebime ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje“, – socialiniuose tinkluose rašė M. Salvini.

„Mes nesileidžiame įbauginami, nesustojame: visu greičiu pirmyn, mano drauge!“ – sakė jis.

Kovo pradžioje Rumunijos rinkimų biuras atmetė kraštutinių dešiniųjų politiko Calino Georgescu kandidatūrą gegužę iš naujo vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Aršus Europos Sąjungos (ES) ir NATO kritikas išgarsėjo pernai lapkritį, kai netikėtai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą. Vėliau Konstitucinis Teismas panaikino rinkimų rezultatus dėl įtariamo Rusijos kišimosi ir masinių C. Georgescu reklamų socialiniuose tinkluose.

C. Georgescu, kuris neigia bet kokius ryšius su Maskva, pirmojo turo rezultatų anuliavimą vadina „oficialiu valstybės perversmu“, o vėlesnį draudimą kandidatuoti – „tiesioginiu smūgiu demokratijai“.