Švedija paskelbė apie papildomus 27,6 mlrd. Eur, skiriamų gynybai

Pasibaigus Šaltajam karui, Švedija drastiškai apkarpė savo gynybos biudžetą. Vis dėlto, šio kurso atsisakyta po Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos.

„Mes turime visiškai naują saugumo situaciją (...) ir dar ilgai vyraus nežinomybė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras Ulfas Kristerssonas.

Jis nurodė, jog investicijos bus finansuojamos paskolomis ir reikš „didžiausią ginklavimąsi nuo Šaltojo karo laikų“.

Vyriausybė sieks iki 2030-ųjų padidinti gynybos biudžetą nuo dabartinių 2,4% bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 3,5% BVP. 

Plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje kontekste 2024-ųjų kovą Švedija atsisakė daugiau nei du šimtmečius vyravusios neutralios pozicijos ir tapo 32-ąja NATO nare.

U. Kristerssonas teigė, jog vyriausybė jau priėmė sprendimus dėl investicijų, kurios per kelerius metus gynybos išlaidas padidintų iki 2,6% BVP bei pridūrė, kad, nors tai yra daugiau nei NATO dviejų procentų standartas, net ir tokios dalies nepakanka.

„NATO, o ypač Europos NATO šalys turi per ateinančius metus imtis reikšmingų žingsnių“, – teigė jis.

Švedija tikisi, kad NATO viršūnių susitikime liepą bus priimti sprendimai padidinti gynybos išlaidų standartą ir orientuojasi į numanomą naująjį tikslą, sakė ministras pirmininkas.

2022-ųjų kovą, po Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje, Stokholmas paskelbė didinsiantis gynybos išlaidas ir sieksiąs skirti 2% BVP gynybai kaip įmanoma greičiau.

Nors anksčiau padidėjusios gynybos išlaidos buvo finansuojamos iš įprasto šalies biudžeto, U. Kristerssonas teigė, kad norint per trumpą laiką apsiginkluoti būtina pasiskolinti lėšų gynybai pereinamuoju laikotarpiu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.