Lietuva mini 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines
Šventinė Kovo 11-osios diena prasidės Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.
Vėliau Seime, Kovo 11-osios salėje, vyks tradicinis iškilmingas minėjimas, bus įteikta Nepriklausomybės stipendija.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Lietuvą asmeniškai sveikins Estijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos parlamentų vadovai Lauris Hussaras, Jussie Halla-aho, Daiga Mieriņa, Szymonas Holownia, Ruslanas Stefančukas, Islandijos Altingo pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndis Haraldsdottir.
Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos.
Iškart po to Gedimino prospektu iki Katedros aikštės žygiuos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir trijų Baltijos valstybių kariuomenių orkestrų paradas. Taip pat vyks eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ su Lietuvos ir Ukrainos vėliavų juostomis.
Pavakary Vilniuje rengiamos tradicinės vadinamosios patriotų eitynės.
Šventinę dieną vainikuos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio koncertas „Tik laisvi užaugam dideli“ Katedros aikštėje.
Šventiniai renginiai vyks daugelyje kitų šalies miestų ir miestelių.
Kaune iškilmingas minėjimas rengiamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Klaipėdoje, Danės krantinėje, prie Lietuvos jūrų muziejaus laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ bus pakelta 1-ojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona” vėliava. Jos originalas, gelbstint nuo sovietų okupacijos, slapta išgabentas į Vakarus ir daugiau nei po septynių dešimtmečių grąžintas į Lietuvą. Be to, nuo Lietuvininkų aikštės iki Teatro aikštės bus nešama rekordinė 77 metrų ilgio Klaipėdos miesto vėliava.
Šiauliuose planuojamas trispalvės žygis „Lietuva mūsų širdyse“, gimnazijų ir progimnazijų mokiniai neš 300 metrų valstybės vėliavą.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.
Prisieks 700 naujų šaulių
Minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose prisieks beveik 700 naujų Lietuvos šaulių sąjungos narių.
Vilniuje šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio pasižadėjimą duos kone 500 piliečių – beveik 200 suaugusių šaulių ir 300 jaunuolių nuo 11 iki 18 metų, pranešė sąjunga.
Beveik 100 naujų narių į Šaulių sąjungą įsilies Kaune.
Naujų šaulių priesaikos ir jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonijos taip pat vyks Šiauliuose, Plungėje bei kituose Lietuvos miestuose.
Iškilmingame renginyje Vilniuje taip pat dalyvaus ir Europos Sąjungos bei NATO valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje – jie taps Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjais.
„Džiaugiuosi gausėjančiomis mūsų gretomis ir raginu visus, kurie dar tik svarsto, imtis veiksmų. Ištikus krizei – nebus laiko mokytis. Tad stokite į Šaulių sąjungą, ir šalia jūsų stovės beveik 17.000 mūsų brolių ir sesių šaulių“, – sakė pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, laikinai pavaduojantis sąjungos vadą.
Šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija. Agresijos atveju ji koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o kitais pajėgumais padėtų užtikrinti viešąją tvarką, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.
Sąjungai priklauso per 16.000 narių, tai yra didžiausias skaičius per 35 metus nuo organizacijos atkūrimo.
Valstybės vadovai ragina didžiuotis savo drąsa
Sveikindami gyventojus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-osiomis metinėmis valstybės vadovai ragina didžiuotis savo drąsa ir savo valstybe.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad per 35 metus Lietuva gerokai sustiprėjo.
„Šiandien esame laisvi, nes lemiamomis akimirkomis išlaikėme vienybę, ryžtą ir drąsą veikti. Patys kūrėme savo likimą, nepalikdami abejonių, kas esame ir kur norime eiti“, – sveikinime teigė šalies vadovas.
„Todėl ir šią Kovo 11-ąją kviečiu drąsiai ir oriai pasitikti mums tenkančius iššūkius. Prisiimti atsakomybę už savo šeimą, bendruomenę, tautą ir valstybę“, – sakė jis, paraginęs žmones rūpintis krašto saugumu ir ginti laisvę kasdien.
Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švenčiame tai, ką šiandien turime brangiausio – laisvę, tapatybę ir savo drąsą prieš 35-erius metus garsiai paskelbti, kad norime patys kurti savo ateitį.
„Aš didžiuojuosi tuo, kokį kelią nuėjome nuo lemtingos 1990-ųjų kovo 11-osios. Didžiuojuosi, kokie užaugome, kokias vertybes suformavome savo jaunajai kartai ir kaip karštai giname savo įsitikinimus. Didžiuojuosi matydamas, kad Kovo 11-oji nėra eilinė data istorijos vadovėliuose, tai mūsų visų šventė, tai nenuginčijamas įrodymas, kad esame nepalaužiamos dvasios, drąsi ir vieninga tauta“, – savo sveikinime sakė parlamento vadovas.
„Kelkime aukštai savo trispalvę ir toliau drąsiai eikime savo pasirinktu nepriklausomybės keliu“, – teigė jis.
Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad prieš 35 metus Lietuva grįžo į laisvų ir savarankiškų Europos valstybių gretas.
„Prieš 35-erius metus Lietuvos žmonės patikėjo turima galia spręsti savo pačių ateitį, o būdami drąsūs mes tampame dideli. Žmonių tikėjimas – ir pasitikėjimas vieno kitu – yra visuomet prasmingas, puoselėkime jį ir šiandien“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.
Anot jo, atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva puoselėjo ir stiprino savo valstybę.
„Nepriklausomybė yra didžiausias ir nepakeičiamas turtas“, – sakė G. Paluckas.
