Seimo vadovas ir premjeras skirtingai vertina galimą Prancūzijos branduolinį skėtį
„Palaikau prezidentą, nes nei apie techninius, nei apie technologinius, nei finansinius klausimus kalbos nėra. Prezidentas Macronas pasakė, kad nori pradėti strateginę diskusiją, tai pačios Prancūzijos apsisprendimo reikalas“, – Seime pirmadienį sakė S. Skvernelis.
„Jei Prancūzija tokią valią turėtų, tai būtų reikšmingas žingsnis sustiprinant Europos Sąjungos valstybių saugumą. Daug kas čia turbūt kitaip įsivaizduoja, kad mes tuoj atsirastume su kažkokiais savo paleidimo įrenginiais ir branduolinėmis galvutėmis, tai yra nesusipratimas taip mąstyti“, – pridūrė jis.
Taip S. Skvernelis kalbėjo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui praėjusią savaitę pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo E. Macronui už šį pasiūlymą ir sulaukė patikinimo, jog Prancūzijos prezidento patarėjas atvyks į Lietuvą, kad išsamiau pristatytų šią idėją.
G. Paluckas ragina neardyti pasitikėjimo NATO
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas Prancūzijos galimybes užtikrinti europinį branduolinį skėtį vadina menkomis, kviečia neardyti pasitikėjimo NATO.
„Šiandien Lietuva yra ginama NATO branduolinio skėčio. Septynios NATO šalys dalyvauja branduolinio atgrasymo programoje. Pasiūlymas prancūzų yra įdomus, tačiau noriu pasakyti, kad prancūzų branduolinis arsenalas ir jų galimybės užtikrinti europinį skėtį yra kol kas labai menkos“, – pirmadienį Seime žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.
„Todėl diskutuoti, šnekėti mes apie viską galime, tačiau kviečiu neardyti pasitikėjimo NATO“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė nepalaikantis Prancūzijos branduolinio skėčio idėjos, pagrindine priežastimi įvardina gynybos finansavimo nepakankamumą.
S. Skvernelis sako nesuprantantis, kodėl Lietuvos lyderių pozicijos šiuo klausimu išsiskiria.
„Keista, kad tokios skirtingos pozicijos dėl mūsų saugumo klausimų. Jeigu kas nors galvoja, kad nesant tokiam skėčiui, Lietuva nėra tarp taikinių, kurie būtų karo atveju iš Rusijos panaudojant tiek taktinį, tiek kitokio pobūdžio branduolinį ginklą, labai klysta“, – teigė parlamento vadovas.
„Nuo to mūsų saugumas nesusilpnėtų, o būtų pasiųsta labai aiški žinia“, – pridūrė jis.
