Ukraina toliau kautis be JAV paramos galėtų dar kurį laiką, tačiau gerokai atverti piniginę privalėtų Europa

Kala Kallas, Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė, tikisi, jog Bendrijos lyderiai greitai susitars dėl naujų lėšų, skirtų trumpalaikei karinei pagalbai Ukrainai padidinti.

„Iš esmės pritariama naujai iniciatyvai dėl karinės pagalbos Ukrainai, ir, žinoma, dėl detalių, ypač dėl konkrečios paramos dydžio, bus sprendžiama ir diskutuojama kovo 6 d. neeiliniame Europos aukščiausiojo lygio susitikime“, – žurnalistus informavo K. Kallas. 

Naujausiame ES užsienio reikalų ministrų parengtame dokumento projekte nenumatyta jokia konkreti suma, nors ankstesniame projekte figūravo 6 mlrd. Eur. Kol kas dar negalutinėje dokumento versijoje ES valstybės narės įsipareigotų Ukrainai „kuo greičiau, dar 2025 m.“, pristatyti bent 1,5 mln. didelio kalibro artilerijos šaudmenų, oro gynybos sistemų, raketų ir bepiločių orlaivių. 

Be paramos Ukrainai, Europa paraleliai siekia stiprint ir savo gynybinius pajėgumus. Bendrija ketina sušvelninti fiskalines taisykles, kad šalys narės galėtų išleisti daugiau lėšų gynybai, o bankai noriau skolintų gynybos projektams.

„Daugiausia dėmesio bus skiriama Europos strateginės svarbos pajėgumų sritims, pavyzdžiui, Europos integruotai oro gynybai, tikslaus smūgio pajėgumams, bepiločiams lėktuvams ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir šaudmenims, žinoma, ir dirbtinio intelekto kariniam panaudojimui“, – teigė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė.

Andrius Kubilius, už gynybą atsakingas eurokomisaras, siekia parengti Bendrijos pramonės produkcijos planą, kuris padėtų ES šalims organizuoti ginklų gamybą ir nustatyti jos prioritetus. Kovo 19 d. EK pristatys politinį dokumentą dėl Europos gynybos ateities, kuriame, kaip tikimasi, bus pateiktas bendros karinės įrangos kūrimo prioritetų sąrašas ir finansavimo galimybės.

Galingiausias JAV svertas 

Stipresnė Europos gynybos pramonė leistų reikšmingiau padėti ir Ukrainai.

Dmytro Kuleba, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras, „Politico“ teigė, kad „galingiausias svertas, kurį D. Trumpas turi prieš Ukrainą, yra grasinimas nebepristatyti ginkluotės. Mano nuomone, turime šešis mėnesius, kol tikrai pradėsime jausti ginkluotės trūkumą fronto linijoje“.

Pagrindo nerimui dėl tolesnių JAV veiksmų tikrai yra. Per mėnesį nuo prisaikdinimo šalies prezidentu D. Trumpas jau įsitraukė į taikos derybas su Rusija (nepasitaręs su sąjungininkais), melagingai pareiškė, kad Ukraina pradėjo karą, pavadino Ukrainos prezidentą V. Zelenskį diktatoriumi, apgaule išviliojusiu iš JAV milijardus dolerių, o dabar naikina dešimtmečius vykdytą JAV politinę, ekonominę, diplomatinę ir karinę politiką sąjungininkų atžvilgiu. Kol kas nei Ukraina, nei Europa derybose dėl Kyjivo ateities nedalyvauja. Amerika tikisi, kad grasinimas neberemti Ukrainos ginklais privers ją sutikti su bet kokiu Maskvos ir Vašingtono sąmokslu  derybose. 

Nėra abejonių, kad JAV pagalba Ukrainai gyvybiškai svarbi. Kai daugiau nei prieš metus šalies Kongresas atsisakė patvirtinti didesnę pagalbą Kyjivui, Ukrainos kariuomenė patyrė artilerijos šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų trūkumą, kuris leido Rusijai sustiprinti savo pranašumą fronto linijoje. 

Kai praėjusių metų vasarį Ukraina prarado strategiškai svarbaus Avdijivkos miesto kontrolę, V. Zelenskis dėl nesėkmės kaltino „dirbtinai sukeltą ginkluotės trūkumą“.

Ukraina šiais metais gynybai ir saugumui planuoja išleisti 2,2 trln. UAH  (50 mlrd. Eur), arba apie 26% savo BVP.

[infogram id="79172153-f69b-4873-a6ca-26bd098d9782" prefix="QxB" format="interactive" title="Ukrainos BVP 2000-2026 m."]

Kylio universiteto Pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2022 m. vasario iki 2024 m. pabaigos JAV karinei paramai Ukrainai išleido 64 mlrd. Eur, o Europa, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Norvegiją, – beveik 62 mlrd. Eur.

Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta tiekti Ukrainai ginklus ir šaudmenis iš Vakarų atsargų ir pagamintos naujos produkcijos. Į šią įrangą įeina raketos ATACMS ir HIMARS iš JAV, taip pat sparnuotosios raketos „SCALP/Storm Shadow“ iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos.

Nuo karo pradžios Ukraina gavo sovietinių laikų tankų, artilerijos ir naikintuvų. Taip pat ir modernios ginkluotės – JAV pagamintų naikintuvų F-16, tankų „Abrams“ ir oro gynybos sistemų „Patriot“, lenkiškų mobiliųjų haubicų „Krab“, prancūziškų naikintuvų „Mirage“, vokiškų tankų „Leopard“, Prancūzijos ir Italijos oro gynybos sistemų SAMP/T ir kt.

Pernai Europa suteikė Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių, tačiau jų pristatymas vėlavo kelis mėnesius. JAV yra nusiuntusios Ukrainai daugiau kaip 3 mln. 155 mm artilerijos sviedinių.

Ukraina ir pati tobulėja gynybos pramonėje. Ji šiuo metu tampa pasauline dronų gamybos lydere – nuo pigių, iš pirmo žvilgsnio pastebimų dronų, kurių daugybė naudojama fronto linijose rusų kariams, šarvuočiams ir transporto priemonėms medžioti, iki sunkesnių, ilgesnio nuotolio ginklų, kuriais smogiama Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, vadavietėms ir pagrindinei infrastruktūrai Rusijos gilumoje.

Tačiau JAV pasitraukimas ne tik kainuotų Ukrainai apie pusę turimų ginklų, bet ir atimtų iš šalies daugelį „efektyviausių“ ginklų, teigia Benas Barry, idėjų kalvės „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) vyresnysis mokslo darbuotojas.

Pasak Valerijaus Romanenkos, Ukrainos aviacijos eksperto, kalbėjusio vietos žiniasklaidai, nutrūkus JAV paramai, Ukrainos aviacija ir priešlėktuvinė gynyba labiausiai pajustų amunicijos trūkumą. Anot V. Romanenkos, šiose srityse amerikiečius pakeisti būtų labai sudėtinga. Europa paprasčiausiai tokios ginkluotės negamina pakankamai – arba kai kuriais atvejais negamina išvis. 

Pasak pareigūnų ir analitikų, pasibaigus JAV tiekiamoms atsargoms, nukentės Ukrainos gebėjimas vykdyti ilgesnio nuotolio smūgius ir apsaugoti savo užnugario pozicijas.

„Partneris, kuris tau tiekia aukščiausios kokybės karines technologijas, kai kuriose srityse yra nepakeičiamas“, – sakė Tomas Kopecny, Čekijos vyriausybės pasiuntinys Ukrainos atstatymo klausimais.

Teks atverti pinigines 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antrino ir teigė, kad yra „tam tikra ginkluotė, tam tikra įranga, dėl kurios Europa negali pakeisti Amerikos. Mums prireiks laiko, ir mes dirbame prie to... tai yra iššūkis, nes nėra tiesioginių pakaitalų ar greitų trumpų kelių, bet mes galime įsikišti su finansais ir padėti Ukrainai pačiai pasigaminti daugiau“, – teigė K. Budrys.

Visgi Lietuvos diplomatijos vadovas Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) patikslino, kad jeigu ES įsipareigotų Ukrainai skirti po 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, tai gerokai prisidėtų prie JAV paramos Ukrainai kompensavimo. 

„Mes netgi galime pakeisti Amerikos paramą Ukrainai. Jei tai įvyks šiais arba kitais metais, Europai tai bus papildomi 13 mlrd. Eur per metus“, – DW teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Bendrijos BVP dabar sudaro 16,5 trln. Eur, taigi 0,25%, jei būtų skirta Ukrainai, būtų apie 40 mlrd. Eur.

„Jei visa Europa skirtų 0,25% BVP, iš viso saugumo ir gynybos poreikiams būtų skirta 40 mlrd. Eur, o tai yra net daugiau, nei Ukrainai reikia dabar, ir tai yra pasiekiama“, – nurodė Lietuvos URM vadovas. 

K. Budrys pabrėžė, kad vien pernai Lietuva Ukrainai išleido apie 0,3% BVP.  Jis taip pat teigė, kad Bendrija vis dar turi kozirį prieš Maskvą – įšaldytą Rusijos turtą. Jį skatinama panaudoti Ukrainos reikmėms. 

„Turime veikti dabar ir tiesiog įgyvendinti, priimti sprendimą dėl įšaldyto turto, dėl sankcijų ir dėl paramos Ukrainai“, – sakė jis.

„The Wall Street Journal“ dabartiniai ir buvę Vakarų pareigūnai teigė, jog, be JAV karinės pagalbos, Ukraina turi pakankamai ginklų, kad galėtų tęsti kovas dabartiniu tempu iki vasaros. 

„Galime ištverti gal pusmetį ar metus, kad Europa dar metus galėtų gaminti amuniciją. Galbūt patirsime tam tikrų nuostolių, galbūt prarasime tam tikrą teritoriją. Tačiau neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti, nepaisant sunkumų“, – „The Wall Street Journal“ teigė Mykola Bielieskovas, Ukrainos labdaros organizacijos „Come Back Alive“, tiekusios kariuomenei dronus, vyresnysis analitikas.

Kai kurią JAV ginkluotę, pavyzdžiui, „Abrams“ tankus, galima pakeisti europietiška, pavyzdžiui, „Leopard“, taip pat F-16 tiekia ne JAV, o Europos šalys.

[infogram id="ad33ccfc-28ed-44d0-a9d5-c9175f337d3b" prefix="REj" format="interactive" title="Ukrainos rėmėjai"]

Europa, nors ir lėtai, ruošiasi galimam scenarijui, kai kautis su Rusija liks tik Europa ir Ukraina. ES, Jungtinė Karalystė ir Norvegija 2024 m. Ukrainai bendrai suteikė apie 25 mlrd. USD karinės pagalbos – daugiau nei tais metais atsiuntė JAV, teigia Europos pareigūnai. Žemynas gerokai padidino artilerijos sviedinių gamybą. 

Tačiau Ukraina taip pat sukūrė savo didžiulę amunicijos pramonę, kuri, pasak šalies strateginės pramonės ministro, dabar per metus pagamina ginklų už 30 mlrd. USD, t. y. šešis kartus daugiau nei prieš metus. 2024 m. šalyje buvo pagaminta apie 1,5 mln. bepiločių orlaivių, kurie tapo pagrindine gynybos priemone palei fronto liniją, leidžiančia Kyjivui sulaikyti Rusijos puolimą ir patirti kuo mažiau nuostolių. Šiemet, pasak šalies pareigūnų, planuojama pagaminti 3.000 raketų ir 30.000 tolimojo nuotolio dronų.

Ukraina šiuo metu gamina arba finansuoja apie 55% savo karinės technikos. Pasak vieno Vakarų pareigūno, JAV tiekia apie 20%, o Europa – 25%.

V. Zelenskis tvirtina, kad jo kariai išlaikys savo pozicijas, kad ir ką darytų D. Trumpas.

„Visi supranta, kad šiandien esame gana stabilioje situacijoje. Tikrai daug stipresni nei invazijos pradžioje“, – sakė Ukrainos lyderis. Tuo pat metu, nepaisant drąsaus veido, Ukraina trokšta, kad JAV ir toliau remtų Kyjivo kovą.

„Mūsų žmonėms, apskritai gyvenimui Ukrainoje Amerikos parama yra labai svarbi ir norėtume, kad ji išliktų“, – sakė V. Zelenskis.

Prieš pasitraukdamas iš posto buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas stengėsi sudaryti sąlygas Ukrainai kuo ilgiau tęsti kovą. Jo administracija siuntė ginklų iš turimų JAV atsargų ir pasirašė sutartis su JAV gynybos pramone dėl šaudmenų, oro erdvės gynybos perėmėjų, transporto priemonių ir kitų medžiagų įsigijimo. 

Šie tiekimai bus tęsiami iki 2026 m. Naujojo JAV prezidento D. Trumpo administracija yra paskutinis įspėjamasis signalas Europai pasirūpinti savo gynyba, o kartu ir Ukrainos. Kyjivas gina ne tik savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos. Kuo greičiau europiečiai pradės veikti pasikeitusioje realybėje, tuo ilgiau pavyks atgrasyti Rusiją nuo kitos agresijos ir padėti Ukrainai išsaugoti savąją nepriklausomybę.