D. Trumpas sako negalintis patikėti, kad V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi“

• D. Trumpas nori, kad saugumo garantijas Ukrainai suteiktų ES.
• V. Zelenskis siekia narystės NATO ar bent panašios alternatyvos.
• Sandoris dėl naudingųjų iškasenų bus pasirašytas penktadienį, tačiau jo nauda JAV abejojama.
• M. Rubio atšaukė susitikimą su K. Kallas.
• Stambule susitiko JAV ir Rusijos atstovai.
   

Apie trečiadienio įvykius galite skaityti čia. 

Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą 

D. Trumpo ir K. Starmerio pasisakymus spaudos konferencijoje po susitikimo ir kitus įvykius pranešime penktadienį ryte.  

D. Trumpas sako negalintis patikėti, kad V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi“

Papildyta 21:49

BBC paklaustas, ar tikrai tiki, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra „diktatorius“, kaip kad anksčiau jį pavadino, D. Trumpas sako: „Ar aš taip sakiau? Negaliu patikėti, kad taip sakiau“.  

(Primename, kad D. Trumpas „diktatoriumi“ V. Zelenskį pavadino vasario 19 d. savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, o išvakarėse priekaištavo dėl seniai rengtų rinkimų.) 

Į klausimą, ar su Rusija sudarytas susitarimas dėl karo Ukrainoje nutraukimo galėtų išsilaikyti, D. Trumpas atsako: „Esu įsitikinęs, kad jei sudarysime susitarimą, jis išsilaikys“.

K. Starmeris pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi būti ilgalaikis.

D. Trumpas teigia, kad užtikrinti saugumą Ukrainoje, kai susitarimas bus pasiektas, yra lengviausia dalis, o sudėtinga dalis – pasiekti patį susitarimą.

Paklaustas, ar esant reikalui ateitų į pagalbą Ukrainoje dislokuotiems britų taikdariams, D. Trumpas sako: „Jei jiems reikės pagalbos, aš visada būsiu su britais, gerai? Bet jiems pagalbos nereikia. Britai turi neįtikėtinus karius, neįtikėtiną kariuomenę ir gali patys savimi pasirūpinti“. 

Jis taip pat kartoja, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO „neįvyks“.

Tai buvo D. Trumpo atsakymai prieš prasidedant deryboms su K. Starmeriu už uždarų durų. Platesnių komentarų laukiama spaudos konferencijoje po susitikimo, kuris, palyginti su pirminiu planu, vėlavo.

D. Trumpas: JK – nuostabi šalis vieta, K. Starmeris – ypatingas žmogus

Prieš prasidedant susitikimui su JK premjeru akis į akį D. Trumpas sako, kad jam „didelė garbė Ovaliajame kabinete priimti ministrą pirmininką Starmerį“.

„Tai labai ypatinga vieta, o jis yra ypatingas žmogus – ir Jungtinė Karalystė yra nuostabi šalis, kurią labai gerai pažįstu, dažnai ten būnu. Aš ten vyksiu ir tikimės, kad artimiausiu metu pasimatysime – apie tai paskelbsime“, – sakė D. Trumpas.

„Šiandien aptarsime daugelį dalykų, aptarsime Rusiją ir Ukrainą, aptarsime prekybą ir daugelį kitų klausimų, ir manau, kad galime pasakyti, jog kiekvienu iš jų sutarsime“, – pridūrė D. Trumpas.

Prieš derybas K. Starmeris įteikė D. Trumpui, kaip jis pavadino, „tikrai ypatingą“ karaliaus Karolio III kvietimą atvykti antro valstybinio vizito.

Airijos premjeras pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, ketvirtadienį oro uoste susitikęs su į Vašingtoną svarbių derybų vykstančiu ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo tolesnę tvirtą paramą Ukrainai, rašo BNS.

Po trumpo susitikimo su V. Zelenskiu Šanono oro uoste M. Martinas žurnalistams sakė, kad dar kartą patvirtino Airijos paramą Ukrainai ir jos siekiui įstoti į Europos Sąjungą (ES).

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad sieksime, jog Ukrainos narystė Europos Sąjungoje būtų pagreitinta“, – teigė M. Martinas.

Nors Airija kariniu požiūriu yra neutrali valstybė ir nėra NATO narė, bet nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios prieš trejus metus suteikė Ukrainai vadinamąją neletalinę paramą, įskaitant finansinę ir humanitarinę pagalbą.

M. Martinas teigė, kad Dublinas apsvarstys galimybę padidinti finansinę paramą, įskaitant alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, maisto programas mokykloms ir dronų technologijas sužeistiems kariams evakuoti iš fronto linijos.

„Airija yra pasirengusi padėti visais įmanomais būdais, įskaitant taikos palaikymo vaidmenį“ po galimų paliaubų, pridūrė M. Martinas.

K. Starmeris atvyko susitikti su D. Trumpu

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris atvyko į Baltuosius Rūmus susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Po D. Trumpo melo stiprėja dezinformacijos kampanijos Ukrainos atžvilgiu

Pastaruoju metu tyrėjai pastebi suintensyvėjusią dezinformaciją prieš Ukrainą ir jos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. 

„Pastebėjome, kad JAV socialiniuose tinkluose pastebimai padaugėjo prieš Ukrainą nukreiptų dezinformacinių naratyvų, kurių daugelis, atrodo, yra perkurti iš ankstesnių Rusijos įtakos kampanijų“, – sako dezinformaciją stebinčios organizacijos „NewsGuard“ analitikė McKenzie Sadeghi.

Teigiama, kad dezinformacijos kampanijos prieš Ukrainą ir jos prezidentą suintensyvėjo po to, kai D. Trumpas praėjusią savaitę V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“. 

„Panašu, kad Trumpo komentarai sukėlė naują susidomėjimą antiukrainietiškais naratyvais, kurie buvo išblėsę“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė M. Sadeghi.

Tyrėjai teigia, kad didžioji dalis dezinformacijos JAV ateina iš Rusijos. 

Dezinformaciją platina ir D. Trumpo aplinka. Pvz., neseniai JAV prezidento sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis ir konservatorius Kyle'as Beckeris socialiniuose tinkluose paskleidė melagingą ir seniai paneigtą vaizdo įrašą, kuriame neva matomas šokantis V. Zelenskis.

„Bloomberg“: Turkija svarsto siųsti taikdarius į Ukrainą

Turkija svarsto savo karių dislokavimą Ukrainoje kaip galimų taikos palaikymo pajėgų dalį, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais.

Tiesa, Turkija nori būti tiesiogiai įtraukta į visas konsultacijas ir pasirengimą tokiai misijai, antraip joje nedalyvaus.

Pasak „Bloomberg“, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią galimybę aptarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu per atskirus susitikimus Ankaroje anksčiau vasarį.

Maskva viešai atmeta Europos ar NATO karių dislokavimą Ukrainoje, tačiau, anot šaltinių, Rusija nepateikė Turkijai konkretaus atsakymo šiuo klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai teigė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per pokalbį jam sakė nematantis problemų dėl Europos taikdarių dislokavimo Ukrainoje.

Baltieji Rūmai patenkinti JK planais dėl gynybos finansavimo

Baltuosiuose Rūmuose laukiant Jungtinės Karalystės (JK) premjero Keiro Starmerio, kuris susitiks su D. Trumpu, aukšto rango JAV administracijos pareigūnai žurnalistams sakė, kad yra „labai patenkinti“ JK planais 2027 m. padidinti išlaidas gynybai iki 2,5% BVP.

Tačiau jie pažymėjo, kad D. Trumpas toliau ragina NATO sąjungininkus dar labiau didinti išlaidas karinėms reikmėms – iki 5%, kad „būtų išspręsta daugelį metų trunkanti nepakankamo NATO gynybos pajėgumų finansavimo problema.“

Kyjivas uždegė žalią šviesą pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų

Ukrainos vyriausybė ketvirtadienį leido šalies užsienio reikalų arba ekonomikos ministrui pasirašyti susitarimą su Vašingtonu, kuriuo JAV suteikiama galimybė naudotis Ukrainos naudingaisiais ištekliais, rašo BNS.

Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas. Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis.

Planuojama, kad Ukraina į fondą įneš 50% būsimų pajamų iš valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių, naftos ir dujų, o fondas vėliau investuos į projektus pačioje Ukrainoje.

Derybos dėl šio susitarimo padidino įtampą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio, kuris atsisakė pasirašyti pirmąjį projektą.

Atsakydamas į tai D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskį, teigdamas, kad Ukrainos vadovas yra neteisėtas ir korumpuotas „diktatorius be rinkimų“.

Ketvirtadienį ministrų kabinetas paskelbė pareiškimą, kuriuo įgaliojo ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko arba užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą pasirašyti susitarimą.

Tikimasi, kad V. Zelenskis penktadienį atvyks į Vašingtoną prižiūrėti susitarimo pasirašymo ir susitiks su D. Trumpu aptarti tolesnės JAV paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

Ukrainos vadovas žurnalistams sakė, kad minimas susitarimas yra pradinis dokumentas, kuris tarnaus kaip pagrindas platesniems susitarimams.

Tolesnėse JAV ir Ukrainos pareigūnų diskusijose bus nustatytas saugumo garantijų Ukrainai pobūdis ir tikslios susitarime numatytos pinigų sumos, sakė jis.

Tuo metu D. Trumpas trečiadienį atmetė galimybę suteikti Ukrainai Vašingtono saugumo garantijas ir pareiškė, kad Kyjivas gali „pamiršti“ apie narystę NATO.

Ukraina prašo paramos ore ir jūroje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sako, kad karių taikdarių įvedimas gali būti nepakankamas, kad būtų užtikrinta Ukrainos apsauga, rašo BBC.

„Lygiai taip pat, jei ne labiau, svarbu apsaugoti Ukrainos dangų ir jūrą. Sausuma, dangus ir jūra – čia turi būti sutelktas dėmesys“, – siūlo jis socialiniame tinkle.

Stambule baigėsi JAV ir Rusijos derybos 

Stambule baigėsi Rusijos ir JAV delegatų derybos, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Abiejų šalių atstovai šiandien kalbėjosi daugiau kaip šešias valandas. Skelbiama, kad derybų tikslas – išspręsti besitęsiančius Vašingtono ir Maskvos ginčus.

V. Putinas sako, kad kai kurie Vakarų atstovai nori sužlugdyti dialogą

V. Putinas teigia, kad kai kurie „Vakarų elito atstovai“ bando sužlugdyti naująjį Vašingtono ir Maskvos dialogą, rašo BBC.

„Suprantame, kad ne visi patenkinti Rusijos ir Amerikos kontaktų atnaujinimu. Kai kurie Vakarų elitai vis dar pasiryžę palaikyti nestabilumą pasaulyje. Šios jėgos bandys sužlugdyti ar sukompromituoti prasidėjusį dialogą“, – sako Rusijos diktatorius.

„Turime į tai atsižvelgti ir išnaudoti visas diplomatijos ir specialiųjų tarnybų galimybes, kad užkirstume kelią tokiems bandymams“, – priduria jis.

V. Putinas taip pat sako, kad Vakarai pradeda griūti „iš vidaus“, ir teigia, kad tai „liudija daugelio Vakarų šalių ekonomikos problemos“.

Jis taip pat teigė, kad pirmosios Rusijos ir JAV derybos „teikia tam tikrų vilčių“ išspręsti tokius dalykus kaip karas Ukrainoje.

„Pirmieji kontaktai su naująja JAV administracija teikia tam tikrų vilčių. Esama abipusio noro dirbti siekiant atkurti santykius“, – sakė V. Putinas saugumo agentūros FSB posėdyje.

Stambule spręsta dėl diplomatinių atstovybių

Pareigūnas iš JAV ambasados Ankaroje patvirtino, kad ketvirtadienį Stambule vykusiose derybose spręsti klausimai, turintys įtakos atitinkamų diplomatinių atstovybių veiklai.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį viešėdama Turkijoje sakė, kad JAV ir Rusijos derybos turėtų padėti atkurti „visavertį mūsų diplomatinių misijų darbą“.

„Esu tikra, kad susitarimai bus pasiekti ir mes grįšime prie civilizuoto bendravimo, kurį nutraukė ankstesnė administracija“, – Ankaroje teigė V. Matvijenko, cituota Rusijos naujienų agentūrų.

Prieš D. Trumpo antrąją kadenciją Maskvos ir Vašingtono ryšiai smuko iki žemiausio lygio nuo Šaltojo karo laikų po to, kai 2014-aisiais Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymą, o 2022-aisiais įsiveržė į kaimyninę šalį.

Praėjusią savaitę vykusiose derybose nedalyvavo nė vienas Ukrainos pareigūnas. Kremlius tvirtino, kad susitikimo tikslas buvo atkurti santykius ir dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, o tai, anot jo, atvertų kelią galimoms taikos deryboms.

Kalbėdamas su žurnalistais vizito Katare metu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad ketvirtadienio derybose daugiausia dėmesio skiriama „sisteminėms problemoms, kurios susikaupė dėl neteisėtos ankstesnės (JAV) administracijos veiklos kuriant dirbtines kliūtis Rusijos ambasados darbui, į kurias mes, savaime suprantama, atsakėme ir taip pat sukūrėme nepatogias sąlygas Amerikos ambasados Maskvoje darbui“.

S. Lavrovas pridūrė, kad, atsižvelgiant į susitikimo rezultatus, „bus aišku, kaip greitai ir veiksmingai galime judėti į priekį“.

Prancūzija taip pat siekia gauti prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų

Ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Prancūzija siekia gauti prieigą prie Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų telkinių ir jau kelis mėnesius dėl to derasi, ketvirtadienį pareiškė prancūzų gynybos ministras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltuosiuose rūmuose turėtų pasirašyti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl retųjų žemių mineralų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie tai paskelbė trečiadienį.

Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas. Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis.

Planuojama, kad Ukraina į fondą įneš 50% būsimų pajamų iš valstybei priklausančių naudingųjų iškasenų išteklių, naftos ir dujų, o fondas vėliau investuos į projektus pačioje Ukrainoje.

Tačiau Prancūzija, kaip ir Jungtinės Valstijos, taip pat veda diskusijas su Ukraina, siekdama diversifikuoti labai svarbių mineralų tiekimą, transliuotojui „France Info“ sakė prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu. 

Jis nenurodė, kokių tiksliai naudingųjų iškasenų siekia Prancūzija. Ukraina siūlė JAV tiekti retųjų žemių elementus, kurie yra labai svarbūs įvairioms technologijoms, įskaitant akumuliatoriams naudojamą litį ir uraną branduolinei energetikai, medicinos įrangai ir ginklams.

„Diskutuojame šia tema dėl savo poreikių. Yra gynybos pramonės šakų, kurioms ateinančiais metais reikės prieigos prie tam tikrų žaliavų“, – teigė S. Lecornu. 

Jis teigė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įgaliojo jį pradėti diskusijas ir kad jis tiesiogiai bendrauja su savo kolega iš Ukrainos, siekiant padidinti retųjų mineralų šaltinių skaičių.

„Turime tai diversifikuoti. Emmanuelis Macronas paprašė, kad aš taip pat pradėčiau diskusijas su ukrainiečiais (...) Aš tai darau nuo spalio“, – tvirtino ministras.

Jis teigė, kad Prancūzija galbūt galėtų pirkti iš Ukrainos naudingąsias iškasenas ir nesiekia jų gauti kaip kompensacijos už milijardų eurų vertės karinę ir kitokią pagalbą, kurią Paryžius suteikė siekdamas sustiprinti Ukrainos, kovojančios su Rusijos invazija, gynybą.

D. Trumpas aiškino, kad naujas susitarimas galėtų būti kaip kompensacija už JAV pagalbą, kuri jau buvo išsiųsta valdant demokratų prezidentui Joe Bidenui. 

„Mes neieškome kompensacijos, – sakė S. Lecornu. – Tačiau mūsų gynybos sektoriui reikės tam tikrų žaliavų, kurios yra labai svarbios mūsų ginklų sistemoms (...) artimiausius 30 ar 40 metų.“

Jis nurodė, kad diskusijos dar nepažengusios toli, sakydamas: „Tai tik istorijos pradžia.“

D. Peskovas pasidalijo, kas vyksta Stambule

D. Peskovas pateikė informaciją apie šiandien Turkijoje vykstančias Rusijos ir JAV derybas, rašo BBC.

„Šiandien Stambule vyksta ekspertų lygio susitikimas. Mūsų diplomatai stengiasi plėtoti supratimą, kuris buvo pasiektas per dviejų prezidentų pokalbį telefonu, ir susitarimus, kuriuos aukšto lygio delegacijos pasiekė Rijade. Kol kas neužbėkime įvykiams už akių“, – sakė jis.

G. Nausėda sveikina Ukrainos iškasenų susitarimą su JAV: tai yra teisingas kelias

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Jungtinių Valstijų ir Ukrainos susitarimą dėl pastarosios naudingųjų iškasenų, tačiau pažymi, kad jis turi būti lygiavertis.

„Aš sveikinu Ukrainos pusę, (...) nes pats iš arti mačiau Kyjive, koks vyksta intensyvus darbas politinis, teisinis, jiems pavyko pagerinti susitarimo tekstą“, – Vilniaus knygų mugėje žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„O pats faktas, kad Amerika bus suinteresuota naudingosiomis iškasenomis Ukrainoje, tai yra labai geras atgrasymo faktorius, nes Amerika bus suinteresuota taip pat ir savo buvimu ar tam tikru Ukrainos saugumu, arba jo garantijomis“, – pridūrė G. Nausėda.

„Tai yra teisingas kelias. Svarbu, kad abi pusės būtų lygiavertėse pozicijose ir kad nebūtų vienos šalies diktato kitai. Atrodo, kad ta linkme viskas ir juda, todėl šitą susitarimą iš esmės sveikinčiau“, – pažymėjo G. Nausėda.

Kyjivas tikisi, kad dėl šio susitarimo Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje turėtų už tai prisiimti atsakomybę.

Vis tik respublikonas pažymėjo, kad „tai puikus sandoris ir Ukrainai“, nes jis automatiškai užtikrins amerikiečių buvimą jos teritorijoje bei saugumą.

Reaguodamas į šiuos susitarimus, G. Nausėda pabrėžė, kad pasaulio tvarka jau reikšmingai pasikeitė ir tampa „kur kas labiau ekonomizuota“.

„Mes kur kas rečiau kalbame apie vertybes ir principus, kuriais tikrai Europa didžiavosi ir savo kryptinga politika norėjo parodyti pavyzdį kitiems. Dabar principai šiek tiek keičiasi“, – sakė Lietuvos vadovas.

D. Tuskas JAV prezidentui: ES nebuvo sukurta tam, kad įgeltų Jungtinėms Valstijoms

 Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištą, kad Europos Sąjunga (ES) esą „buvo sukurta tam, kad įgeltų Jungtinėms Valstijoms“, rašė BNS.

„ES buvo sukurta ne tam, kad kam nors įgeltų. Priešingai. Ji buvo sukurta siekiant palaikyti taiką, kurti pagarbą tarp mūsų šalių, kurti laisvą ir sąžiningą prekybą ir stiprinti mūsų transatlantinę draugystę. Taip paprasta“, – sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.

Kremlius atmeta bet kokias derybas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų

Kremlius ketvirtadienį atmetė bet kokias derybas dėl okupuotų Ukrainos teritorijų. 

„Teritorijos, kurios tapo Rusijos Federacijos subjektais ir yra įrašytos į mūsų šalies konstituciją, yra neatskiriama mūsų šalies dalis. Tai neginčijama ir nediskutuotina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai šių aneksijų nepripažįsta.

Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį 2014-aisiais per karinę intervenciją, po kurios buvo surengtas referendumas, kurį Ukraina ir Vakarai laiko neteisėtu.

Kremlius: nėra greitų sprendimų dėl JAV ir Rusijos ryšių

Rusija ketvirtadienį sakė, kad nutrūkusių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimas yra procesas ir kad nė viena šalis nesitiki greitų ar lengvų sprendimų.

„Niekas nesitiki, kad sprendimai bus lengvi ir greiti. Tačiau su politine abiejų šalių valia, su noru klausytis vieniems kitų ir išgirsti vieniems kitus galėsime įveikti šį darbo procesą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Šiaurės Korėja pasiuntė dar karių į Rusiją

Šiaurės Korėja į Rusiją pasiuntė papildomų karių, tačiau kontingento dydis iš karto nebuvo žinomas, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida, remdamasi šalies žvalgybos agentūra.

Pranešimuose teigiama, kad papildomi kariai buvo nusiųsti į mūšio laukus Rusijos Kursko srityje. Rusijos pajėgos kovoja su Ukrainos kariais, kurie veržiasi per sieną į vakarinį Rusijos regioną, rašo „Reuters“.

Daugiau rasite čia.

Rusija turi JAV aktualių išteklių

JAV ir Ukraina pasiekė naują susitarimą dėl galimybės naudotis retųjų žemių mineralų telkiniais. Tačiau anksčiau šią savaitę Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas taip pat užsiminė apie galimą bendradarbiavimą su Vašingtonu plėtojant retųjų žemių metalų gavybą.

„Rusija yra viena iš neginčijamų lyderių pagal šių retųjų žemės metalų atsargas. Jų turime šiaurėje – Murmanske, Kaukaze – Kabardoje-Balkarijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Irkutsko srityje, Jakutijoje, Tyvoje. Tai gana kapitalui imlios investicijos“, – teigė V. Putinas.

Daugiausia vilčių pritraukti užsienio investuotojų teikia vieno didžiausių pasaulyje retųjų žemių telkinio Tomtoro Jakutijoje plėtra, verslo dienraščiui „Vedomosti“ sakė investicijų bendrovės „Vector Capital“ vyriausiasis strategas Maksimas Chudalovas.

Anot M. Chudalovo, Vašingtoną labiausiai domina tokios retosios žemės kaip neodimis ir praseodimis, iš kurių gaminami magnetai mikroelektronikai, taip pat lantanas ir ceris.

Tačiau, kaip nurodė išeivijos leidinys „Novaja Gazeta Europe“, dabartinės JAV sankcijos draudžia šaliai investuoti į Rusijos retųjų žemių išteklius.

R. Vaikšnoras: taika ne Ukrainos sąlygomis gali kelti grėsmę Lietuvai ir Europai

Taikos susitarimas Ukrainai nepalankiomis sąlygomis gali Kremliui signalizuoti apie silpną Vakarų atgrasymą ir kelti grėsmę visai Europai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Daugiau rasite čia.

Rusų žiniasklaida: Stambule susitiko Rusijos ir JAV diplomatai

Rusijos ir JAV pareigūnai ketvirtadienį Stambule pradėjo derybas dėl diplomatinių klausimų, abiem šalims siekiant atkurti ryšius, pranešė rusų naujienų agentūros.

Derybos surengtos JAV generalinio konsulo rezidencijoje Stambule, po šį mėnesį įvykusio amerikiečių ir rusų aukšto rango pareigūnų susitikimo – pirmo nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.

V. Zelenskis kviečiamas į specialų ES susitikimą dėl Ukrainos

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pakviestas į kovo 6 dieną vyksiantį specialų Europos Sąjungos (ES) susitikimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Europos saugumo, ketvirtadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa, rašė BNS.

Jis nurodė, kad atsirado „naujas postūmis, kuris turėtų nuvesti prie visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje, ir sakė, kad planuojamame susitikime bus aptartos galimos Europos saugumo garantijos bet kokiam būsimam taikos susitarimui.

K. Starmeris: pasaulis tampa pavojinga vieta

Prieš šiandien Baltuosiuose rūmuose vyksiantį susitikimą Keiras Starmeris, JK premjeras, pabrėžė vienybės svarbą.

„Pasaulis darosi vis pavojingesnis, todėl kaip niekada svarbu, kad būtume vieningi su savo sąjungininkais“, – sakė K. Starmeris Dauningo gatvės paskelbtuose komentaruose.

Ministras Pirmininkas taip pat paminėjo ekonomiką, sienas ir nacionalinį saugumą kaip pagrindinius savo darbotvarkės klausimus, o vyriausybė taip pat nurodė dirbtinį intelektą ir kosmosą kaip glaudesnio bendradarbiavimo su JAV galimybes, rašo BBC.

Trečiadienį Starmeris turėjo susitikti su stambių JAV įmonių vadovais, siekdamas pristatyti JK pasiūlymus investuotojams.

Praėjus kelioms dienoms po trečiųjų Rusijos invazijos metinių, ministras pirmininkas sakė, kad jis pateiks argumentus, jog be Ukrainos neturėtų būti jokių derybų dėl Ukrainos.

V. Zelenskis: be saugumo garantijų niekas neveiks

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, reikalauja, kad į susitarimą dėl iškasenų būtų įtrauktos tvirtos JAV saugumo garantijos. Tačiau vakar jis pripažino, kad tokios garantijos nebuvo suteiktos, rašo BBC.

„Norėjau, kad būtų sakinys dėl saugumo garantijų Ukrainai, ir svarbu, kad jis būtų“, – sakė jis.

Paklaustas, ar būtų pasirengęs pasitraukti iš susitarimo, jei D. Trumpas nepasiūlytų norimų garantijų, V. Zelenskis atsakė: „Noriu rasti kelią į NATO ar kažką panašaus. Jei negausime saugumo garantijų, neturėsime paliaubų, niekas neveiks, niekas“.

D. Trumpui sandoris dėl Ukrainos išteklių gali neapsimokėti

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi beveik susitaręs dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų, o susitarimas turi būti pasirašytas penktadienį. Tačiau D. Trumpas galiausiai gali gauti mažiau, nei tikėjosi, rašo „Politico“.

Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų vertinimai yra pagrįsti pasenusiais sovietinių laikų tyrimais, kuriuose neatsižvelgta į jų eksploatavimo perspektyvumą ar sąnaudas.

Daugiau skaitykite čia.

ES diplomatijos vadovės susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi atšauktas

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas šią savaitę lankydamasi Vašingtone dėl „tvarkaraščio planavimo problemų“ nesusitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

ES stengiasi būti išgirsta JAV prezidentui Donaldui Trumpui be Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje pradėjus derybas su Maskva dėl jos karo prieš Ukrainą užbaigimo.

Po pirmadienį įvykusio ES užsienio reikalų ministrų pasitarimo K. Kallas paskelbė, kad per trečiadienį prasidėjusį ir dvi dienas truksiantį vizitą JAV susitiks su M. Rubio „ir kitais atstovais“.

Tačiau dabar Europos Komisijos atstovas sakė, kad K. Kallas ir M. Rubio susitikimo planuose nebėra.

K. Kallas „šįkart nesusitiks su valstybės sekretoriumi Marco Rubio dėl tvarkaraščio planavimo problemų“, sakė Anouaras El Anounis. Jis pabrėžė, kad K. Kallas ir M. Rubio buvo susitikę Miuncheno saugumo konferencijoje vasario viduryje.

Miunchene JAV viceprezidentas J. D. Vance'as griežtai užsipuolė Europos politiką ir tai daug kas laiko lūžio tašku kalbant apie istorinių sąjungininkių santykius, staiga pablogėjusius dėl Ukrainos, gynybos ir prekybos klausimų.

Lankydamasi Vašingtone ES užsienio politikos vadovė susitiks su JAV senatoriais ir Atstovų Rūmų nariais, „aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą ir transatlantinių santykių“, sakė A. El Anouni.

K. Kallas vizitas vyksta Europai bandant kalbėtis su naująja JAV administracija. Pirmadienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o ketvirtadienį su D. Trumpu turi susitikti britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris.

D. Trumpo komanda verčia Europą nerimauti ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Vašingtono įsipareigojimo padėti apsaugoti sąjungininkes NATO.

Briuseliui, siekiančiam užtikrinti ES vietą prie bet kokių derybų Ukrainos klausimu stalo, kol kas sunku megzti ryšius su naująja JAV administracija.

Pirmame D. Trumpo vyriausybės pasitarime dominavo E. Muskas

Elonas Muskas dominavo trečiadienį įvykusiame pirmame Donaldo Trumpo vyriausybės posėdyje, o pats JAV prezidentas pareiškė, kad jo komanda nepaprastai džiaugiasi milijardieriui suteiktomis ypatingomis galiomis, nors būta pranešimų apie įtampą dėl didžiulio vyriausybės išlaidų mažinimo, rašo BNS.

D. Trumpas paprašė technologijų magnato E. Musko, kuris pasirodė užsidėjęs juodą beisbolo kepuraitę su užrašu „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again), atsistoti ir pakalbėti apie prieštaringai vertinamą vadinamojo Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) programą.

E. Muskui pavesta prižiūrėti DOGE, siekiantį atleisti tūkstančius federalinių darbuotojų. 

„Jei to nepadarysime, Amerika bankrutuos“, – Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems administracijos nariams pasakė turtingiausias pasaulio žmogus. Jis pridūrė, kad, „beje, sulaukia daug kritikos ir daug grasinimų mirtimi“.

Nepaisant patirties trūkumo ar oficialių sprendimų priėmimo įgaliojimų, E. Muskas figūruoja kaip „ypatingas vyriausybės darbuotojas“ bei „prezidento aukšto rango patarėjas“. Vienu metu „SpaceX“ ir „Tesla“ magnatas pareiškė, kad jo darbas yra „kukli techninė pagalba“ D. Trumpo vyriausybei, ir praskleidęs apsiaustą pademonstravo juodus marškinėlius su užrašu „Techninė pagalba“.

Nepaisydamas JAV žiniasklaidos pranešimų, kad kai kurie vyriausybės nariai reiškė nusivylimą dėl DOGE elektroninio laiško visiems federaliniams darbuotojams su reikalavimu pateisinti savo vaidmenį arba rengtis atleidimui, E. Muskas sakė, kad tai geriausia visų laikų vyriausybė, ir padėkojo jai už paramą.

„Ar kam nors nepatinka Elonas? Jei taip, išmesime juos iš čia“, – pasakė D. Trumpas. Vyriausybės nariai šiuos žodžius palydėjo juoku ir plojimais.

„Kai kas šiek tiek nesutinka, bet pasakysiu jums, jog iš esmės galvoju, kad visi ne šiaip džiaugiasi, o nepaprastai džiūgauja“, – tvirtino D. Trumpas.

D. Trumpas: jeigu JAV bus Ukrainoje, „niekas nedrįs lįsti“

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, vyksta į JAV. Donaldas Trumpas teigia, kad jis atvyksta pasirašyti „didelio susitarimo“, nors pats V. Zelenskis teigė, kad dėl kai kurių detalių dar nesusitarta ir jis gali išvykti namo ir nepasirašęs susitarimo. Tuo metu D. Trumpas pasigyrė, kad jeigu JAV investicijos ir amerikiečiai „bus Ukrainoje, niekas nedrįs prie jos lįsti“.

Apie tai praneša „Bloomberg“.

Savo tradiciškai vakare skelbiamame video komentare V. Zelenskis apie būsimą susitarimą sakė: „Važiuoju susitikinti su D. Trumpu. Tiek man, tiek visam pasauliui svarbu, kad JAV parama nenutrūktų.“

Pagal dabartinį susitarimą bus įkurtas specialus fondas, į kurį plauks 50% pajamų, gaunamų už Ukrainos naudingąsias iškasenas, taip pat naftą, dujas bei infrastruktūrą, susijusią su jų išgavimu. Šis fondas investuos į naujus projektus Ukrainoje.

„Šis sandoris gali būti labai sėkmingas arba tyliai praeiti, – sakė V. Zelenskis.  – Sėkmė priklausys nuo prezidento Donaldo Trumpo.“

Jis jau trečiadienį daugelyje komentarų pabrėžė, kad Ukraina mainais už savo naudingąsias iškasenas nori saugumo garantijų.

„Bloomberg“, kurios žurnalistai matė galutinį susitarimą, patvirtino, kad konkrečių saugumo garantijų jame vis tiek nėra numatyta.

D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „neketina teikti saugumo garantijų“, nes „Europa yra kaimynė, bet mes ketiname užtikrinti, kad viskas vyktų gerai“. 

Jis pridūrė, kad „gerai“, jog Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pareiškė norinčios „dislokuoti vadinamuosius taikdarius“.

„Tai geras sandoris ir Ukrainai, nes jie mus ten gauna, mes ten dirbsime“, – aiškino D. Trumpas. – Mes būsime toje žemėje, ir, tai yra toks automatinis saugumas, nes niekas nedrįs lįsti prie mūsų žmonių, kai mes ten būsime.“