Tyrimas: ES gynybai kuo greičiau reikia mesti dar bent 250 mlrd. Eur per metus
Tokias išvadas daro ekonomikos analitikos centras „Bruegel“ šiandien paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė kartu su Kylio pasaulio ekonomikos institutu.
Tyrime apskaičiuota, kad, norint užtikrinti Europos gynybą, per trumpą laikotarpį reikėtų papildomai išleisti 250 mlrd. Eur per metus, tai atitinka maždaug dvigubai didesnes bendras gynybos išlaidas, arba 3,5–4% BVP.
Donaldo Trumpo, JAV prezidento, grasinimai atšaukti dešimtmečius trukusią Amerikos karinę paramą Europai bei jo spartus siekis sudaryti taikos susitarimą su Rusija paskatino intensyvias diskusijas Europos sostinėse dėl žemyno saugumo ateities.
„Bruegel“ apskaičiuotos lėšos, anot analitikų, turėtų būti skirtos 50-ies naujų brigadų suformavimui, o tai reikštų apie 300.000 naujų karių, kad būtų kompensuotas JAV karių, šiuo metu dislokuotų Europoje, trūkumas, taip pat tokių, kurie anksčiau buvo pažadėti atvykti kilus atakai.
Taip pat bus labai svarbu aprūpinti šias pajėgas pakankamu kiekiu amunicijos, nes šiuo metu turimos atsargos yra ribotos. Pavyzdžiui, 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių būtų minimalus kiekis, kurio užtektų 90 dienų intensyvaus mūšio atsargoms.
Be to, reikėtų dar 1.400 tankų, 2.000 pėstininkų kovos mašinų ir 700 artilerijos vienetų.
Europai taip pat reikėtų sukurti aviacijos ir transporto, raketų, bepiločių orlaivių, ryšių ir žvalgybos pajėgumus. Tai apima dronų gamybos didinimą, kad ji prilygtų Rusijos – iki maždaug 2.000 tolimojo nuotolio bepiločių šaudmenų per metus.
Guntramas Volffas, „Bruegel“ ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, pažymi, kad tai reikštų didesnę kovinę galią nei šiuo metu turi Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės sausumos pajėgos kartu sudėjus.
„Finansinės spragos dabar labai plačios... Bet (JAV atsitraukimas iš Europos – red.) iš tikrųjų gana plačiai aptariamas visuomenėje. Manau, kad vis daugiau piliečių tai supranta“, – „Financial Times“ komentuoja G. Volffas.
Anot jo, bendros išlaidos galėtų padėti siekti masto ekonomijos – jei Europos kariuomenės pradės masiškai pirkti ginkluotę bendromis jėgomis, kaštai sumažės, o žemynas galės efektyviau naudoti savo išteklius.
„O tai suteiktų didelį postūmį ES ekonomikai“, – rašo G. Volffas.
