Vyriausybė paskirstė 240 mln. Eur šįmet siekiančias gynybos fondo lėšas
Papildyta skyriumi „G. Paluckas: vystysime gynybos pramonę pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą“.
Šiems projektams iš fondo bus skiriama 90 mln. Eur, iš jų daugiausia – 60 mln. Eur– teks Susisiekimo ministerijai.
Kaip anksčiau BNS yra nurodžiusi nutarimo projektą rengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), šios lėšos bus nukreipiamos Vyriausybės Laikinojo solidarumo įnašo komisijoje apsvarstytiems valstybinės reikšmės karinio mobilumo keliams.
Maždaug 95 mln. Eur gaus ginkluotės sistemų ir priemonių įsigijimą vykdanti Gynybos resursų agentūra. Beveik 61 mln. Eur bus skiriamas įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti šiam kariniam vienetui reikalingą karinę infrastruktūrą.
Pasak KAM, šiemet lėšos bus skiriamos avansiniams mokėjimams už jau pasirašytus kontraktus atlikti.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, jog Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų. Anot jos, siekis nuo kitų metų gynybai skirti 5–6% bendrojo vidaus produkto leistų avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.
Tuo metu 35 mln. Eur iš Gynybos fondo bus skirti sukurti ir išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams, naudojamiems prieš priešo pajėgas, formuoti.
Dar 39 mln. Eur bus dotuojami Infrastruktūros valdymo agentūrai. Kiek daugiau nei pusė jų bus skiriami kurti ir vystyti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingą civilinę ir karinę infrastruktūrą, kita dalis – karinio mobilumo projektams.
Vokietijos brigados infrastruktūra vystoma Rūdninkuose, Rukloje ir kitose šalies vietose, čia įrengiama įvairios paskirties karinė, poligonų ir logistinė infrastruktūra.
Pirmosios valstybės biudžeto lėšos į fondą bus pervestos vasario pabaigoje – kovo pradžioje.
Gynybos fondo lėšas skirsto iš ministrų, Vyriausybės kanclerio ir kariuomenės vado sudaryta taryba.
Kitąmet į fondą tikimasi gauti 325 mln. Eur, 2027 metais – 343 mln. Eur.
Dėl šio fondo sutarta pernai, siekiant padidinti gynybos finansavimą. Į jį patenka pajamos iš bankų solidarumo įnašo, padidinto pelno mokesčio tarifo, akcizų.
Į Gynybos fondą nuo praėjusių metų spalio 1-osios gali aukoti ir gyventojai.
G. Paluckas: vystysime gynybos pramonę pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas.
„Kiekvienas euras, kuris yra skiriamas gynybai, pirmiausia – toks yra siekis – kad jis apsisuktų mūsų ekonomikoje. Todėl žiūrėdami į gynybos pramonę skatinsime bendradarbiavimą, bendrų įmonių ir fabrikų kūrimą, kur bus gaminama reikalinga mūsų kariuomenei ginkluotė“, – trečiadienį po parlamentinių partijų lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Tikimės, kad tai padės ne tik kelti mūsų bendrąjį vidaus produktą, taip pat ateityje ši gynybos pramonės šaka leis uždirbti pinigus į biudžetą ir toliau stiprinti mūsų gynybos finansavimą“, – teigė premjeras.
Pasak jo, investicijos į gynybos pramonę vyks pasitelkiant tiek vietos, tiek užsienio kapitalą, taip pat dėl investicijų šioje srityje deramasi su Ukraina.
„Taip pat turint galvoje, kad Ukraina yra per šį laikotarpį stipriai išvysčiusi savo gynybos pramonę ir tam tikrų ginkluotės rūšių kūrimą, čia mūsų bendradarbiavimas ne tik paramos, bet ir bendrų investicinių projektų pavidalu Lietuvoje taip pat yra neatmestinas, dėl to yra deramasi“, – sakė G. Paluckas.
Apie galimybes vietos ir užsienio kapitalui kartu su valstybe steigti gynybos pramonės įmones premjeras kalbėjo ir antradienį, atsakydamas į klausimą, ar daugiau valstybės įmonių galėtų surengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO).
„Aš matau dideles galimybes, ypač gynybos sektoriuje, kartu su privačiu kapitalu – užsienio ir vietos – steigti gynybos pramonės įmones, kuriose valstybės dalyvautų savo kapitalu, dalintųsi teisine reguliavimo rizika su privačiais investuotojais, tačiau naudas ir grąžas taip pat dalintųsi sąžiningai“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.
VŽ rašė, kad Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ kartu su dviem Lietuvos valstybės valdomoms įmonėms – energetikos grupės „Epso-G“ įmonei „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklai – šiemet pradeda įgyvendinti 260-300 mln. Eur preliminarios vertės 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
Be to, Vyriausybė šiemet tęsia derybas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos įrengimo Giraitės gamyklos teritorijoje Kauno rajone. Pirmąjį pusmetį tikimasi pasiekti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo. Investicijos į liniją galėtų siekti keliasdešimt milijonų eurų, tačiau konkretūs skaičiai ir akcijų pasidalijimas priklausys nuo derybų rezultatų.
Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.
