I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis
„Keturių darbo dienų savaitę palaikau ir manau, kad tai yra tikrai ateities modelis“, – antradienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje teigė I. Ruginienė.
„Mes neateiname su įstatymų projektais. Bet ir toliau sieksiu, kaip moderatorė tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, kad jie susėstų, jie jau tą procesą ir pradėjo, kad sistemiškai peržiūrėtų visas poilsio dienas, atostogas ir pasižiūrėtų galimybes, ką galime padaryti“, – kalbėjo ministrė.
I. Ruginienė anksčiau interviu BNS yra sakiusi neįsivaizduojanti, kas turėtų atsitikti, kad ji nepalaikytų keturių darbo dienų savaitės idėjos. Pasak jos, po truputį darbdaviai jau mato šito modelio pliusus ir pradeda diegti.
Ministerija nurodo, kad dabar Darbo kodeksas leidžia darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl trumpesnio darbo laiko ar kitokio jo režimo, pavyzdžiui, dėl individualaus darbo laiko – keturių dienų per savaitę po 10 valandų.
Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o kai kurioms profesijoms (mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams) jau taikoma trumpesnė darbo savaitė.
Senatvės pensijos amžiaus ilginti neplanuoja
Taip pat ministrė neplanuoja siūlyti ilginti senatvės pensijos amžiaus.
„Deja, kaip sistema nesame pasiruošę vėlesniam pensiniam amžiui. Vis dar turime pagyvenusių žmonių diskriminaciją, kurie nesusiranda darbo, turime prarastą sveikatą, nes darbo vietos vis dar nesaugios ir negalime užtikrinti, kad žmogus nuo pat pirmo darbo iki 65 metų išlaikytų savo sveikatą. Daugelyje darbų jau 50 plius negali dirbti“, – kalbėjo ministrė.
Nuo šių metų sausio toliau ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti – šiemet į pensiją galės išeiti 64 metų ir 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų bei 8 mėnesių moterys. Būtinasis stažas, iš dalies lemiantis pensijos dydį, auga iki 34 metų.
Diskusijos dėl pensijos amžiaus ilginimo netyla jau nuo 2018 m.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.
2023 metų pradžioje Prancūzijoje kilus aršiems debatams ir protestams dėl prezidento Emmanuelio Macrono plano padidinti pensinį amžių, buvo įsiplieskusios diskusijos ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tada ramino, kad nėra svarstymų ilginti pensijos amžių.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė siūlė užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių, koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.
2018 metų vasarą Lietuvos bankas teigė, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių. Tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka neigė valdžios planus didinti pensijos amžių.
Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja maždaug 73 eurais ir pasiekė 673 eurus, o pensija su būtinuoju stažu – 81 euru, iki 721 euro.
