Buvęs NATO vadovas taps Norvegijos finansų ministru

Papildyta nuo 5 pastraipos. 

J. Stoltenbergas, Leiboristų partijos politikos veteranas 2000-2001 m. ir 2005-2013 m. ėjo Norvegijos premjero pareigas. Kuriam laikui pasitraukęs iš Norvegijos politikos jis dešimtmetį vadovavo Vakarų kariniam aljansui, taip pat ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu, o pernai atsistatydino. Jį pakeitė buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte. 

Jo kadencija NATO generalinio sekretoriaus poste buvo kelis kartus pratęsta tam, kad būtų išlaikytas vadovybės tęstinumas, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje 2022-aisiais. Tai sujaukė planus J. Stoltenbergui perimti Norvegijos centrinio banko vairą.

65-erių metų J. Stoltenbergas pagal išsilavinimą yra ekonomistas. 1996-1997 m. jis trumpai jau ėjo Norvegijos finansų ministro pareigas. Dažniausiai buvęs NATO vadovas įvardijamas kaip pragmatiškas centristas.

NATO Aljanse J. Stoltenbergas buvo pramintas „D. Trumpo užkalbėtoju“, nes pirmosios respublikono kadencijos metu įtikino JAV lyderį pasilikti Aljanse. JAV prezidentas tuomet, kaip ir dabar, skundėsi, kad sąjungininkai per mažai skiria lėšų gynybai, ir grasino iš jo pasitraukti. 

Norvegijos Centro partija ketvirtadienį pasitraukė iš vyriausybės, kilus ginčui dėl Europos Sąjungos energetikos politikos priėmimo, todėl likus aštuoniems mėnesiams iki rinkimų centro kairieji leiboristai liko valdyti vieni. 

„Neplanavau čia būti“, – žurnalistams teigė J. Stoltenbergas, įsikurdamas savo naujajame kabinete Finansų ministerijoje. Jį cituoja BNS. 

Jis pridūrė, jog, kai praeitą savaitę premjeras Jonas Gahras Store pasiūlė jam šį postą, „vienintelis teisingas atsakymas buvo „taip“.

Aptardamas prekybos karo riziką, jis pabrėžė poreikį „daryti viską, ką galime, kad apsaugotume save nuo prekybos barjerų Norvegijai sukūrimo“.

Politikos apžvalgininkai teigė, kad, atsižvelgiant į J. Stoltenbergo populiarumą tarp norvegų, jo netikėtas sugrįžimas į vidaus politiką, likus septyniems mėnesiams iki parlamento rinkimų, turėtų suteikti postūmį valdantiesiems.

„Stipri vitaminų injekcija“, – sakė TV2 politikos apžvalgininkas Aslakas Eriksrudas.

J. Stoltenbergo ryšiai su D. Trumpu galėtų būti naudingi laikotarpiu, kai Norvegija – kuri nėra ES narė – baiminasi, kad jos atvira ir prekyba besiremianti ekonomika gali nukentėti, jeigu tarp Europos ir JAV kils muitų konfliktas.

JAV prezidentas pagrasino ES tarifais, o Briuselis perspėjo, jog toks ėjimas bus sutiktas atsakomaisiais žingsniais.

Nors šalis turi prieigą prie bendrosios rinkos per narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegija nepriklauso ES muitų sąjungai.