Pataisos dėl bausmių „čekiukų“ bylose: premjeras palaiko, prokurorė vadina skubotomis
G. Paluckas antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad atsakomybė turi būti diferencijuota: „Juk už pavogtą vištą į kalėjimą nieko nesodina. Šiuo atveju lygiai taip pat – pagal nusižengimo mastą, apimtį turėtų būti taikoma ir bausmė“.
Taip premjeras komentuoja socialdemokratės Jūratės Zailskienės ir kitų parlamentarų parengtas pataisas, kuriomis siūloma „čekiukų“ bylose diferencijuoti atsakomybę, atsižvelgiant į padarytą žalą, ir siauriau taikyti draudimą eiti pareigas priėmus apkaltinamuosius teismų nuosprendžius.
Anot projekto, jeigu pripažįstama, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus padarydamas žalos valstybei, savivaldybei už mažiau kaip 25 MGL (šiuo metu tai yra 1.250 Eur), jis būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Jeigu padaryta žala būtų nuo 25 MGL iki 250 MGL (12.500 Eur), tokiam asmeniui grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Padarius didesnę žalą, teismas galėtų skirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Visais atvejais šios bausmės galiotų tik toms nusikalstamoms veikoms, kuriose nebūtų kyšininkavimo požymių.
Seimo narių projektu taip pat siūloma, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką jų eiti.
„Kai šiandien matome kai kurias situacijas, kai už keletą neteisingų išlaidų, kurios siekia šimtą ar kelis šimtų eurų, yra siūloma eliminuoti iš politikos ilgiems metams, aš nemanau, kad tai yra adekvatūs sprendimai, todėl tą iniciatyvą vertinu kai visiškai normalią ir adekvačią“, – kalbėjo G. Paluckas.
Generalinė prokurorė: pataisos – skubotos
Tuo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad Seimo narių parengtos pataisos dėl bausmių diferencijavimo yra skubotos ir neišdiskutuotos.
„Nemanyčiau, kad kažką reikėtų keisti. Aišku, tobulinti visada galima, (...) bet šis projektas, kuris yra pateiktas, tai, prokuratūros vertinimu, tikrai yra skubotas, neišdiskutuotas“, – Žinių radijui antradienį sakė N. Grunskienė.
Jos teigimu, Baudžiamojo kodekso pataisos projekte yra dėstomos nenuosekliai, projektas nėra suderintas su vasarį įsigaliojančia Baudžiamojo kodekso pataisa dėl atsakomybės juridiniams asmenims.
„Šiame straipsnyje nurodyta, kad juridiniams asmenims gali būti skiriama bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas. O naujajam projekte numatyta, kad juridiniam asmeniui siūloma laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Tas truputį kelia nuostabą“, – sakė pareigūnė.
N. Grunskienė tvirtino, jog projektu bandoma kovoti su pasekmėmis.
„Jei jie (tarybų nariai – BNS) nebūtų bandę savintis tų pinigų, klastoję dokumentų, nebūtume turėję skandalo“, – sakė ji.
Taip pat skaitykite VŽ nuomonę: „Atgal prie lovio“
Vadinamosiose čekiukų bylose yra nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.
Teismai kaltais dėl to jau yra pripažinę buvusį Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską. Įtarimų yra sulaukę Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Povilas Isoda bei Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.
