G. Šimkaus ir prezidento susitikimas: kilo idėja, kaip gynybos finansavimui pasitarnautų gyventojų santaupos
Papildyta skyriais „Idėja – gyventojų santaupas bankuose skolinti ILTE, šis galėtų priimti indėlius“ ir „G. Šimkaus ir prezidento nuomonės dėl PVM grobstymo sutapo“.
Apie tai G. Nausėdos patarėjas ekonominei ir socialinei politikai sakė prezidentui penktadienį susitikus su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
„Susitikimo metu buvo susitarta parengti tam tikras Lietuvos banko įstatymo pataisas ir pakoreguoti formulę, kuri numato, kaip yra skaičiuojama Lietuvos banko pelno įmoka valstybės biudžetui“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė V. Augustinavičius.
„To rezultate Lietuvos bankas galėtų pervesti didesnes lėšas valstybės biudžetui. (...) Šias pataisas taip pat galėtų pateikti Respublikos prezidentas“, – pridūrė jis.
V. Augustinavičius pabrėžė, kad galutiniai skaičiai dar nėra suderinti, tačiau planuojama, kad iš pelno įmokos papildomai gauta suma bus reikšminga.
„Svarbiausia čia ne patys skaičiai, bet sukurti naują, papildomą šaltinį gynybos finansavimui. Pateikus Lietuvos banko įstatymo pataisas, mes turbūt ir galėsime jau pavasario sesijoje kalbėti žymiai konkretesniais skaičiais. (...) Tai bus gerokai daugiau nei dabar Lietuvos bankas moka“, – teigė jis.
Oficialios tarptautinės atsargos yra daugiau nei 7 mlrd. Eur
G. Šimkus teigė su prezidentu neaptarinėjęs, kiek daugiau bankas galėtų pervesti lėšų į valstybės biudžetą.
Pasak jo, 2023 m. bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. Eur pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi. Tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.
„Lietuvos bankas ne tik investuoja, bet taip pat turi klientus, kuriems moka indėlių palūkanas. Ir vienas iš tų labai didelių klientų yra Finansų ministerija, kuri laiko milijardus lėšų Lietuvos banke (...) Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalią palūkanų normą, o tai reiškia, kad 2023 metais ne kaip pelno įmoką, bet kaip indėlius (palūkanas – BNS) mes pervedėme biudžetui 110 mln. Eur, pernai – 160 mln. Eur“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas.
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, G. Nausėda šią savaitę interviu BNS pasiūlė tai daryti naudojant ir Lietuvos valiutos atsargas.
Daugiau nei 7 mlrd. Eur siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
V. Augustinavičius, sakė, kad Lietuvos banko pelnas didele dalimi yra susijęs su šių atsargų investicijų grąža.
Idėja – gyventojų santaupas bankuose skolinti ILTE, šis galėtų priimti indėlius
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ekonomikos.
„Yra visiškas sutarimas dėl to, kad vienas iš greičiausių sprendimų yra skirti didesnį dėmesį būtent papildomam skolinimuisi gynybai finansuoti ir ypač iki tol, kol atsiras bendri Europos Sąjungos mechanizmai“, – žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo su Gediminu Šimkumi penktadienį sakė V. Augustinavičius.
Anot jo, ateityje lėšų galima būtų pritraukti, pavyzdžiui, įdarbinant bankų indėliuose laikomas gyventojų lėšas.
„Viena idėja tai būtų remtis kitų euro zonos šalių praktika, kai gyventojai dalį savo santaupų savo sprendimu gali laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, kai to reikia, ir už jas būtų mokamos reguliarios palūkanos. Verta pastebėti, kad šiuo metu palūkanos už laikymą einamosiose sąskaitose įprastai mokamos nėra“, – aiškino prezidento patarėjas.
V. Augustinavičiaus teigimu, įteisinus naują tvarką gyventojų santaupos taupomosiose sąskaitose galėtų būti skolinamos nacionaliniam plėtros bankui „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE), o šis jas investuotų į gynybos pramonę, infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.
G. Šimkaus ir prezidento nuomonės dėl PVM grobstymo sutapo
Anot prezidento patarėjo, ILTE taip pat galėtų gyventojų lėšas priimti tiesiogiai: „Galima būtų analizuoti pačiai ILTE'i iš gyventojų priimti taupomuosius indėlius ir šiuos išteklius investuoti į šalies ekonomiką.“
LB vadovas G. Šimkus teigė tokį pasiūlymą vertinantis kaip alternatyvą jau anksčiau pasiūlytoms priemonėms valstybei skolintis iš gyventojų.
„Aš konkrečiai juos (siūlymus dėl ILTE – BNS) vertinu kaip vieną iš galimybių. Kažkada mes turėjome taupymo lakštus ir tai buvo priemonė, kaip valstybei pasiskolinti mažmenoje iš gyventojų. 2020–2022 metais aš siūliau tą priemonę sugražinti, ji nesugrįžo tokia forma, ji sugrįžo kaip gyvos obligacijos, (...) o gerbiamas Vaidas (Augustinavičius – BNS) pristatė kitą alternatyvą ir aš manau, kad mes turime matyti tai kaip priemonės alternatyvas, nes tikslas yra svarbus. O potencialą šitos alternatyvos reikia įsivertinti darbiniame procese“, – sakė G. Šimkus.
Be to, pasak jo, būtina mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
„Prezidento ir Lietuvos banko nuomonė visiškai sutapo dėl priemonių taikymo eliminuojant pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemas, tai yra sumažinant šešėlinę ekonomiką, PVM grobstymą“, – sakė V. Augustinavičius.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
Akys krypsta į pensijų fondų investicijas ir „Sodros“ rezervą
LB vadovas G. Šimkus savo ruožtu pridūrė, kad reikėtų peržiūrėti ir įvairias mokesčių lengvatas.
„Pagrindinė kryptis, kurią mes matėme, buvo, kad prieš kalbėdami apie mokesčių didinimą pakalbėkime apie lengvatas, (...) egzistuoja realios grėsmės, valstybės egzistencinis pavojus, tai kažkam papildomai kalbėti apie lengvatas, aš manau, kad tai yra pakankamai ir vertybinių elementų turintis dalykas“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Jis priminė, kad Lietuvos bankas neseniai paviešino siūlymus keisti kaupimo antros pakopos pensijų fonduose sąlygas atsisakant valstybės įnašo – tokiu būdu valstybė gautų papildomai 300 mln. Eur per metus.
Be to, anot G. Šimkaus, daugiau pensijų fondų lėšų būtų galima investuoti Lietuvoje, be to, efektyviau investuoti „Sodros“ rezervo lėšas.
„Viena iš tokių krypčių – ieškoti, lengvinti, sukurti galimybes pensijų fondams investuoti į mūsų šalies ekonomiką, tai yra vienas dalykas, bet šalia to mes turime ir 3 mlrd. Eur „Sodros“ rezervą. Aš suprantu, kodėl jis atsirado, bet, mano galva, per investicijas, jis dabar investuojamas į labai saugias priemones, bet galbūt galima bandyti ir uždirbti kažkiek iš to fondo, o tas grąžas skirti gynybai“, – aiškino LB vadovas.
Svarstoma apie bendrą ES valstybių paskolų fondą
G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5-6% bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12-13 mlrd. Eur papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos.
Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.
Ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertino atsargiai, vardijo įvairius galimus gynybos finansavimo šaltinius.
Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį teigė, jog per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius, tačiau pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus.
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad Lietuvai smarkiai didinant gynybos finansavimą būtų naudingas bendras ES valstybių paskolų fondas, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės ir kurį galėtų administruoti Europos investicijų bankas.
