LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Atnaujinta Lietuvos banko komentaru
Anot LB pranešimo, ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.
Bankas pabrėžia, kad oficialiosios tarptautinės atsargos nėra LB valdyti perduotos valstybės lėšos – tai yra turtas, kuris finansuotas LB įsipareigojimais ir kapitalu.
„Bet koks Lietuvos banko turto, įskaitant užsienio atsargas, suteikimas ar lėšų tiesioginis skolinimas Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ar valstybei priklausančioms įmonėms, nesilaikant Europos Sąjungos ir Europos centrinio banko reikalavimų, būtų laikomas Europos Sąjungos Sutarties 123 straipsnio pažeidimu“, – pranešime teigia LB.
LB pažymi, kad 2015 metais įvedus Lietuvoje eurą šios atsargos buvo sumažėjusios iki 1–2 mlrd. Eur, nes investicijos į eurais denominuotą turtą nebegalėjo būti priskirtos užsienio atsargoms.
„Vykdydamas savo veiklą ir siekdamas suvaldyti kylančias rizikas (finansines ir geopolitines), Lietuvos bankas pradėjo nuosekliai formuoti oficialiųjų atsargų portfelį, kuris ir prieš euro įvedimą, ir dabar yra investuojamas vadovaujantis pirmiausia likvidumo, saugumo, pelningumo ir tvarumo principais“, – teigia LB.
„Pakankamas atsargų lygis yra būtinas ir tam, kad būtų užtikrintas centrinio banko nepriklausomumas. Tai yra įprastas reikalavimas modernioje ekonomikoje, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje (130 straipsnis), kurią pasirašė ir Lietuva“, – pabrėžia LB.
LB duomenimis, 2024 metų pabaigoje Lietuvos banko oficialiųjų tarptautinių atsargų vertė siekė 7,153 mlrd. Eur.
Ekonomistai: siūlymą reikėtų vertinti atsargiai
Kiek anksčiau BNS kalbinti ekonomistai sakė, kad šį G. Nausėdos siūlymą svarstyti reikėtų atsargiai bei pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad, nepaisant interpretacijų, dėl Lietuvos valiutų rezervo panaudojimo visada išlieka rizika didinti biudžeto deficitą. Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžia, jog šios lėšos gali būti gyvybiškai svarbios karo atveju.
N. Mačiulio teigimu, valiutos rezervą būtų galima naudoti jį sumažinant arba, pavyzdžiui, Lietuvos bankui dalį jo investuojant į Lietuvos valstybės obligacijas ir taip didinant finansavimą gynybai.
„Antru atveju nereikėtų kažkokių didelių įstatyminių pokyčių, tiesiog tai, ką dabar investuoja Lietuvos bankas į užsienio valiutų rezervus, dažniausiai kitų valstybių obligacijas, didesnę dalį šitų rezervų nukreipti į vidaus investicijas“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Vis dėlto N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo pasirinkto prezidento siūlomo finansavimo gynybai šaltinio – užsienio valiutų rezervo, gyventojų pensijų fondų lėšų ar indėlių investavimo – visais atvejais išlieka biudžeto deficito ir skolos problema. Tai galėtų lemti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių pažeidimą.
„Čia lieka esminis klausimas, ar mes ignoruojame šį faktą ir sakome sau, kad prioritetas vis tiek išlieka didinti krašto apsaugos finansavimą ir žiūrėsime, ką mums į tai pasakys Europos Komisija, matydami, kad yra ir kitos euro zonos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, kuri turi daugiau negu 3% siekiantį biudžeto deficitą. Tai čia yra esminis klausimas“, – teigė N. Mačiulis.
Jo manymu, toks sprendimas galėtų būti priimtas, jei būtų pripažinta, kad šalies saugumo situacija yra tikrai ypatinga.
„Turbūt galima eiti abiem keliais, kadangi jeigu Valstybės gynimo taryba pripažįsta, kad aplinkybės yra išskirtinės ir reikia skirti išskirtinai didelę pinigų sumą – 12 mlrd. Eur papildomą krašto apsaugos finansavimą tam, kad būtų sukurta divizija artimiausiu metu, tada galima ir daugiau skolintis, ir ieškoti nuolatinių papildomų lėšų“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.
Tuo metu A. Bartkus pabrėžia, kad valstybės rezervai nėra kaupiami be priežasties – jų paskirtis yra užtikrinti ekonominį ir finansinį stabilumą ekstremaliomis situacijomis, todėl jų panaudojimas turėtų būti labai atsakingai svarstomas.
Pasak ekonomisto, karinio konflikto atveju šios lėšos galėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes leistų greitai finansuoti svarbiausius valstybės poreikius – gynybą, humanitarinę pagalbą ar ekonominio stabilumo palaikymą.
„Karinio konflikto atveju, jeigu dalis Lietuvos taptų okupuota, mes tikrai neturėtume dalies gamybinių pajėgumų, daug žmonių tarnautų kariuomenėje, jie irgi negamintų produkcijos, jie užsiimtų gynyba šalies, iš ko tada gyventi valstybei? Yra daug priežasčių, dėl ko turėti rezervų reikia ir tu negali jų visų paaukoti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5% iki 6% bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija, kuriai, anot prezidento, reikia apie 12–13 mlrd. Eur papildomų lėšų.
