Vyriausybė didesnius mokesčius verslui žada derinti su lengvatomis investicijoms
„Tikrai konkurencingumo mažinti nenorime. Mokestinės naštos niekam šiaip sau nesiruošiame užkelti, tačiau turime įvertinti kontekstą – net jeigu kažkoks vienas ar kitas tarifas keičiasi, pažiūrėkime, kokios yra išlygos ar lengvatos investuojantiems į inovatyvias priemones, darbo našumą, robotizaciją, automatizaciją, kas leistų sumažinti mokestines naštas“, – po susitikimo su verslo bendruomene žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, remiantis tarptautinių institucijų analize Lietuva pagal apmokestinimo bendrą naštą verslui užima 2–3 vietą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).
„Mokesčių niekas nemėgsta, aš irgi nemėgstu. Būtų daug smagiau gauti visą atlyginimą ant popieriaus ir niekam nemokėti. Bet suprantame, kad tai tiesiog yra neįmanoma. Todėl kalbame apie tai, kokia apskritai mokestinė našta verslui ir žmonėms yra pakeliama ir sąžininga, todėl kalbėti vien tik apie vieną ar kitą tarifą nereikėtų“, – kalbėjo premjeras.
R. Šadžius sakė, jog ministerija jau ruošia mokesčių pakeitimus, kurie išlaikytų visos sistemos stabilumą.
„Investuotojams svarbus mokesčių sistemos stabilumas. Man taip pat labai svarbu, kad mokesčių sistema išliktų stabili. Tai nereiškia, kad negalima daryti tam tikrų pakeitimų. Dėl to visus pakeitimus siūlysime tos pačios mokesčių sistemos, kurią turime šiandien“, – po susitikimo žurnalistams sakė R. Šadžius.
„Mokesčių pakeitimus ruošiame“, – pridūrė jis.
Anot ministro, būsimi siūlymai susitikime dar nepristatyti, jie dar bus derinami su verslo asociacijomis.
„Svarstysime visas galimybes, bet išklausysime verslo samprotavimus, kada mokestiniais pakeitimais svarbu nesugriauti mūsų šiaip neblogos investicinės aplinkos, kuri turi neblogą autoritetą investuotojų akyse“, – kalbėjo R. Šadžius.
Verslas prieš didesnį pelno mokestį ir GPM
Tuo metu verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą.
„Kas liečia mokesčius, irgi buvo labai svarbi tema. Mes išsakėme aiškų lūkestį, kad svarbiausia nekeisti nei pelno mokesčio, nei GPM – tai yra dalykai, kurie daro įtaką verslo aplinkai. Tų dalykų pakeitimas turėtų neigiamą aplinką tiek vietinių investuotojų investicijoms Lietuvoje, tiek užsienio investuotojams“, – žurnalistams sakė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Anot jo, bendras GPM tarifas galėtų būti didinamas su sąlyga, kad 5 proc. punktais būtų sumažintas 32% pajamų mokesčio tarifas, nuo 2020 metų taikomas 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pajamas viršijančiai daliai.
„Tie 5% (...) tikrai turi neigiamą įtaką aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui ir įdarbinimui. Tai šitą dalyką mes tikrai siūlytume panaikinti“, – teigė R. Valiūnas.
Jo teigimu, verslas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą, taip pat 1 proc. punktu padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), „jei pinigų reikia čia ir dabar“.
„Be abejo, ką tikrai reikia peržiūrėti, tai verslo liudijimų išdavimo tvarką, jų apmokestinimą“, – teigė R. Valiūnas.
Anot R. Valiūno, Lietuvoje nuo 2023-ųjų metų tęsiasi „verslo demonizavimas“, tai esą atsispindi ir politikų bei visuomenės požiūryje, žiniasklaidoje.
Finansų ministras pakartojo, kad PVM didinimas nesulauks politinio palaikymo: „PVM yra regresinis mokestis ir jis smogtų per tuos, kurių pajamos ir gyvenimo sąlygos prasčiausios. Turėsime ieškoti kitų būdų.“
R. Šadžius taip pat pakartojo, kad valstybė neturi jokių finansinių galimybių naujoms PVM lengvatoms, nes 2025 metų biudžetas pasiekęs maksimalią 3% deficito ribą.
G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
Finansų ministras R. Šadžius gruodį interviu BNS pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti svarstomą naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
Savo ruožtu G. Paluckas gruodį sakė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16% pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu – anot jo, tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui.
Tuo metu įvesti visuotinį NT mokestį premjeras teigė nematantis pagrindo. Pasak jo, augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu. Savo ruožtu R. Šadžius kiek anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.
Verslas tikisi vadovauti biurokratijos mažinimo komisijai
Vyriausybės ir verslo atstovų susitikime taip pat aptartas biurokratijos mažinimas. G. Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas R. Valiūnas teigia, kad tam susitikime pritarė ir premjeras.
„Ji būtų pariteto pagrindais iš verslo ir valstybės tarnautojų, premjeras sutiko su tuo. Premjeras netgi sutiko, kad tokiai komisijai vadovautų verslo atstovas“, – žurnalistams po susitikimo sakė R. Valiūnas.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Reikia komunikuoti kuo įmanoma daugiau, kad pasiektume kuo daugiau rezultato“, – žurnalistams teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad Vyriausybė dėl biurokratijos mažinimo komisijos turėtų nuspręsti artimiausiu metu.
Premjeras G. Paluckas pabrėžė Vyriausybės ryžtą mažinti administracinę naštą tiek verslui, tiek gyventojams.
„Ir prisiimti riziką, net jei būtų kažkas per daug atlaisvinta ir atsirastų vienas ar kitas kitokio pobūdžio iššūkis. Turime judėti greičiau, ekonomika turi augti greičiau, kad galėtume finansuoti viešuosius poreikius, gynybą“, – teigė G. Paluckas.
Finansų ministras R. Šadžius sakė matantis daug galimybių padėti verslui.
„Rezervai yra didžiuliai. Kad šitai Vyriausybei pavyks visus šiuos rezervus panaudoti, matyt, būtų per optimistiška kalbėti, bet matau didelės erdvės mažinant biurokratiją“, – žurnalistams sakė R. Šadžius.
Pasak ministro, yra erdvės mažinti administracinę naštą įmonėms, pavyzdžiui, gerinant Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaravimo sistemą.
„Dar yra daug erdvės tobulinti elektroninį deklaravimą, suteikti tam tikras paslaugas patiems smulkiausiems verslininkams, kad jiems reikėtų mažiau vargti ir mažiau gaišti laiko ne tik pildant deklaracijas, bet galbūt ir studijuojant teisės aktus“, – kalbėjo jis.
G. Paluckas apie iniciatyvą steigti biurokratijos mažinimo komisiją paskelbė pernai, aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui pranešus, jog dėl biurokratinių kliūčių stabdomos 3,5 mlrd. Eur vertės „Teltonika High-Tech Hill“ gamyklų parko statybos.
