Ramšteine JAV, Vokietija, tarptautinė dronų koalicija skelbia apie naujus pagalbos Ukrainai paketus
Papildymai visame tekste
Jis nurodė, kad į paketą įtrauktos papildomos raketos Ukrainos oro gynybai, daugiau šaudmenų, daugiau amunicijos raketoms „žemė-oras“ ir kita įranga, skirta naikintuvams F-16, rašo BNS.
Skelbdamas apie naujausią pagalbos paketą L. Austinas sakė, kad karas Ukrainoje yra „svarbus mums visiems“.
„Visi esame suinteresuoti, kad autokratai negalėtų iškelti savo imperinių ambicijų aukščiau už pagrindines laisvų ir suverenių tautų teises“, – teigė jis.
L. Austinas: visais atvejais buvome lyderiai
Susitikimo išvakarėse jis pareiškė, kad Ukrainai Amerikos lyderystė yra kritiškai svarbi, o tolesnė pagalba Kyjivui – esminis dalykas.
„Mes ne tik prašėme šalių suteikti saugumo pagalbą – visais atvejais buvome lyderiai pagal suteiktos saugumo pagalbos dydį ir greitį, kuriuo ją suteikėme“, – pažymėjo jis.
„Labai svarbu, kad visa koalicija ir toliau teiktų karinę pagalbą. Dabar JAV vadovauja šioms pastangoms ir, tikėkimės, kad (...) tęs tai ir toliau, nes tai dar ne pabaiga“, – kalbėjo L. Austinas.
Kadenciją baigianti JAV administracija siekė, kad Ukrainai būtų suteikta kuo didesnė pagalba, kol išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo JAV paramą Kyjivui ir teigė, kad galėtų užtikrinti paliaubas per kelias valandas, perims prezidento postą.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vašingtonas Kyjivui suteikė daugiau kaip 65 mlrd. USD (63 mlrd. Eur) karinę pagalbą.
Artėjant trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, L. Austinas pažymėjo, kad karas smarkiai pakenkė Maskvos interesams, pradedant ekonomika ir baigiant gebėjimu projektuoti karinę galią užsienyje.
Prezidentas Vladimiras Putinas, kurio pajėgos yra užimtos Ukrainoje, „neturėjo galimybių reaguoti į iššūkį Sirijoje“, sakė L. Austinas, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį sukilėlių pajėgų surengtą netikėtą puolimą, per kurį buvo nuverstas Rusijos sąjungininkas Basharas al Assadas.
„Nebegalėdamas daryti įtakos Sirijoje jis netenka savo projekcijų platformos – jis naudojosi Sirija, kad galėtų projektuoti kovinę galią Afrikoje. Tačiau dabar kyla abejonių dėl jo galimybių toliau tai daryti“, – teigė JAV gynybos vadovas.
JK: koalicija nusiųs Ukrainai 30.000 naujų dronų
Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey Ramšteino susitikime paskelbė, kad tarptautinė dronų Ukrainai koalicija, kuriai vadovauja JK ir Latvija, Kyjivui nusiųs 30.000 naujai užsakytų bepiločių, rašo BNS.
Pasak ministerijos, 2024 metų pradžioje suformuota „dronų pajėgumų koalicija“ užsakė dronų už 45 mln. svarų (54 mln. Eur).
Kada šie dronai, kuriuos finansuoja JK, Danija, Nyderlandai, Latvija ir Švedija, bus išsiųsti Kyjivui, nenurodoma.
Londono teigimu, naujieji dronai bus modernūs koviniai FPV (angl. first person view) bepiločiai, padėsiantys Ukrainai kovoti su Rusijos agresija.
J. Healey Ramšteino oro pajėgų bazėje taip pat patvirtino, kad JK administruojamame Tarptautiniame fonde Ukrainai, iš kurio finansuojamas prioritetinės karinės įrangos pirkimas, šiuo metu yra daugiau nei 1,3 mlrd. svarų (1,56 mlrd. Eur).
Londonas yra skyręs 500 mln. svarų, o dėl daugiau kaip 190 mln. svarų papildomo finansavimo įsipareigojo sąjungininkai ir partneriai. Pirmą kartą lėšų skiria ir Portugalija bei Vokietija.
Vokietija suteiks daugiau oro gynybos raketų
Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Vokietija per trumpą laiką suteiks Ukrainai papildomų valdomų raketų oro gynybos sistemoms IRIS-T, skelbia ELTA.
Šios raketos buvo užsakytos Vokietijos kariuomenei, tačiau bus pasiųstos Ukrainai padėti atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, sakė B. Pistoriusas. Jis atsisakė tiksliai pasakyti, kiek raketų bus pristatyta.
„Mes aprūpiname Ukrainą pirmiau nei papildome savo atsargas“, – sakė ministras.
Artimiausiomis savaitėmis Vokietija taip pat išsiųs į Lenkiją dar 200 karių ir dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, kad apsaugotų NATO logistikos centrą, per kurį vežama pagalba Ukrainai. Pasak B. Pistoriuso, pajėgos Lenkijoje, vadovaujamos jungtinės NATO vadovybės, bus šalyje pusmetį.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
V. Zelenskis ragina suteikti žadėtas oro gynybos sistemas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu paragino šalis partneres užbaigti žadėtų oro gynybos sistemų pristatymą ir pabrėžė licencijuotos Amerikos oro gynybos sistemų gamybos Ukrainoje svarbą.
„Mes kalbėjomės su JAV dėl oro gynybos sistemų ir raketų gamybos licencijavimo Ukrainoje. Ir tai gali būti reikšminga mūsų saugumo garantijų dalis. Be to, tai visiškai įmanoma“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad pastarajame NATO viršūnių susitikime prisiimti įsipareigojimai nebuvo iki galo įvykdyti.
„Mums labai reikia oro gynybos sistemų, kurias mums davėte, labai ačiū, bet labai reikia ir sistemų, kurias pažadėjote“, – sakė jis ir priminė vakarykštį Rusijos smūgį į Zaporižią, per kurį žuvo 13 žmonių, 116 buvo sužeisti.
„Tai buvo tik viena diena, tik viena ataka, tik vienas oro smūgis. Turime sustabdyti Rusijos terorą. Ir jūs galite tai padaryti. Mes prašome skubiai pristatyti oro gynybos sistemas“, – sakė V. Zelenskis.
Ginklų reikia ir Europai
Tuo pat metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad stengiasi įtikinti išrinktąjį JAV prezidentą D. Trumpą palengvinti prieigą Europos partneriams prie JAV ginklų sistemų.
M. Rutte agentūrai dpa sakė, kad Europos sąjungininkės jau investuoja šimtus milijardų dolerių į JAV gynybos pramonę.
Tačiau jis mano, kad būtų galima daug daugiau pasiekti, jei JAV gynybos sektorius būtų liberalizuotas ir nebereikėtų Kongreso, Pentagono ir Baltųjų rūmų pritarimo, rašo ELTA.
M. Rutte atkreipė dėmesį į Europos paklausą priešraketinės gynybos sistemoms „Patriot“. „Viena tokia kainuoja 2 milijardus. Taigi tai yra didžiuliai pinigai JAV ir JAV ekonomikai“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu „Patriot“ sistemų pristatymas į Europą užtrunka itin ilgai.
M. Rutte noras siekti pokyčių randasi tuo metu, kai tikimasi, kad D. Trumpas darys didesnį spaudimą Europos sąjungininkėms, kurių išlaidos gynybai yra santykinai mažos.
D. Trumpas jau seniai kritikuoja NATO nares, kad jos nepakankamai investuoja į gynybą ir yra pernelyg priklausomos nuo JAV apsaugos.
Per savo pirmąją kadenciją jis netgi grasino dėl šios problemos išvesti JAV iš NATO.
Antradienį D. Trumpas paragino NATO sąjungininkes gynybos išlaidoms skirti 5% savo bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. gerokai daugiau, nei dabartinis 2% tikslas. Tikimasi, kad M. Rutte tai pakomentuos vėliau ketvirtadienį.
VŽ rašė, kad savo gynybinius pajėgumus stiprinti stengiasi ir Lietuva.
