E. Macronas bando išeiti iš aklavietės dėl premjero paskyrimo

E. Macronas pirmadienį priėmė du buvusius prezidentus konsultacijoms ir du galimus kandidatus deryboms.
Prancūzija nuolatinės vyriausybės neturi nuo liepos 7 d. įvykusio parlamento rinkimų antro turo, po kurio didžiausią frakciją absoliučios daugumos neturinčiame parlamente sudaro kairieji.
Kitos pagrindinės grupės – E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.
E. Macronas supykdė kairiuosius atsisakydamas patvirtinti jų kandidatę į premjerės postą, teigdamas, kad tokia politikė neturėtų jokios galimybės gauti parlamento pasitikėjimo.
Oponentų nepasitenkinimas E. Macronu tik didėja. Tačiau, panašu, kad šio klausimo sprendimas – jau čia pat.
Naujienų agentūros AFP žiniomis, pirmadienį anksti ryte E. Macronas priėmė Bernard‘ą Cazeneuve‘ą, buvusį socialistų lyderį, trumpai vadovavusį vyriausybei paskutiniais buvusio prezidento Francois Hollande‘o kadencijos mėnesiais.

B. Cazeneuve‘as apžvalgininkų laikomas favoritu, tačiau jo paskyrimas toli gražu nėra iš anksto nuspręstas dalykas.
Jo paskyrimas – „galimybė, bet ne neabejotinas faktas“, AFP sakė E. Macronui artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
61 m. B. Cazeneuve‘as ilgus metus ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, taip pat ir tuomet, kai šalį 2015 m. purtė kruvinos teroro atakos.
Jis ir yra gerbiamas viso politinio spektro atstovų.
Taip pat jis yra „vienas iš tų, kurie atrodo galintys suburti žmones ne tik iš savo stovyklos“, sekmadienį transliuotojui „France Inter“ sakė Nacionalinės asamblėjos pirmininkė Yael Braun–Pivet, E. Macrono šalininkė.
Tačiau kraštutinių kairiųjų partijai „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) tai nepasirodė geras ėjimas.
„Aš nesuteikiu jam šanso. Jis priklauso senajam pasauliui“, – sakė LFI parlamentinės frakcijos vadovė Mathilde Panot.
„Svorio centras yra dešinėje“
E. Macronas pirmadienį deryboms Eliziejaus rūmuose taip pat turi priimti du savo pirmtakus – dešiniųjų pažiūrų Nicolas Sarkozy ir F. Hollande‘ą.
Prancūzijos prezidentas tradiciškai konsultuojasi su savo pirmtakais nacionalinės svarbos momentais.
„Ar netrukus pasirodys balti dūmai?“, – klausė kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“, turėdamas omenyje signalą, duodamą išrinkus naują popiežių.
Tačiau popiet E. Macronas taip pat turi surengti derybas su Xavier Bertrand‘u, dešiniųjų pažiūrų šiaurinio Aukštutinės Prancūzijos regiono administracijos vadovu ir buvusiu ministru. Tai įneša dar daugiau nežinomybės dėl galutinio sprendimo.
59 m. X. Bertrand‘as premjero poste būtų daug priimtinesnis dešiniesiems.
N. Sarkozy, kuris, nepaisant virtinės apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos ir būtent dėl to palikto posto, tebėra įtakingas dešiniųjų ir net E. Macrono aplinkos politikas, jau aiškiai išsakė savo poziciją.
Šeštadienį dienraštyje „Figaro“ publikuotame interviu jis teigė: „Prancūzijos politikos svorio centras yra dešinėje.“
N. Sarkozy sakė, kad X. Bertrand‘as būtų geras pasirinkimas, tačiau nepritarė B. Cazeneuve‘o kandidatūrai.
E. Macrono, kuris 2017 m. pradėjo eiti pareigas, žadėdamas radikaliai pakeisti Prancūzijos valdymą, atžvilgiu buvusio ankstesnės administracijos ministro pirmininko paskyrimas gali būti laikomas grįžimu į praeitį.
VERSLO TRIBŪNA
„E. Macronui Bernard‘o Cazeneuve‘o paskyrimas ministru pirmininku reikštų netiesioginį pripažinimą, kad „naujasis pasaulis“ žlugo“, – rašoma dienraščio „Le Monde“ redakciniame straipsnyje.
Kad ir kas būtų paskirtas, naujajam ministrui pirmininkui teks sudėtingas uždavinys – didelių iššūkių laikais siekti sutarimo itin poliarizuotoje Nacionalinėje asamblėjoje.
Spalio 1 d. baigiasi terminas, iki kurio naujoji vyriausybė turi pateikti 2025 m. biudžeto įstatymo projektą – to negali padaryti nuo liepos dirbanti laikinoji Gabrielio Attalio administracija.