„Laisviečiai“ patvirtino kandidatų į EP sąrašą ir rinkiminę programą
Laisvės partijos lyderiu į EP išrinktas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis taip pat paskelbtas „laisviečių“ kandidatu į prezidentus. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Toliau partijos EP kandidatų sąraše reitinguoti Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, parlamentarė Monika Ošmianskienė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bei ministras Marius Skuodis, Seimo nariai Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius ir dar 17 kitų kandidatų.
Laisvės partija teigia siekianti Europai pasiūlyti „drąsią politinę darbotvarkę, pasisakydama prieš orbanizaciją, politinį populizmą ir neapykantos kultūrą, palaikydama iniciatyvą nubausti Putiną ir Lukašenką Tarptautiniame tribunole bei skatindama Ukrainos ir Moldovos narystę ES“.
Rinkimų programoje nurodytas ir siekis stabdyti laiko sukiojimą, atsisakyti fejerverkų kaip pavojingų ir didelę žalą darančių priemonių bei uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio visoje Europos Sąjungoje.
Gynybai – 3%
Pasak Aušrinės Armonaitės, Laisvės partijos lyderės, ekonomikos ir inovacijų ministrės, Laisvės partija yra pasirengusi susitarti dėl gynybos finansavimo.
„Lietuva gali ir turi skirti 3% nuo BVP šalies gynybai“, – šeštadienį partijos suvažiavime sakė A. Armonaitė. Anot jos, „tokio susitarimo pradžioje yra būtina viešai ir skaidriai įvardinti, ką, kada ir už kiek planuojame finansuoti ir įsigyti. Tačiau atsakingos institucijos to šiuo metu dar nėra padariusios. Tai atskleidus žmonėms ir verslui būtų aiškiau, dėl ko jų prašoma didesnio indėlio. Be to, prie to prisidėti gali ir lieknesnė biurokratija“.
Vėliau paklausta, ką ji turėjo omenyje, A. Armonaitė sakė, kad, „pavyzdžiui, asignavimų viešajam sektoriui įšaldymas 2024-ųjų lygyje galėtų padėti valstybei sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų, kurie galėtų būti skiriami gynybai“.
Laisvės partija suvažiavimo metu priėmė rezoliuciją, kuria pasisakė už Lietuvos gynybos investicijų didinimą iki 3% nuo BVP nuo 2026-ųjų.
Partija taip pat siūlo specialiomis priemonėmis skatinti įmones remti gynybą bei inicijuoti gynybos obligacijų išleidimą Lietuvos gyventojams už dvigubai mažesnę kainą nei rinkoje. Rezoliucijoje siūlomas ir taršaus kuro apmokestinimas.
Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 m. gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75% bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52% sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
