Lietuva ketina Ukrainai pasiūlyti daugiau antidronų sistemų
Atnaujintas pavadinimas, papildyta G. Nausėdos citatomis
„Tai yra viena iš opcijų, bet ne vienintelė. Tai yra Lietuvos pateiktas pasiūlymas, ukrainiečiai jį dar turi įvertinti, kiek jiems bus efektyvus iš esmės kovojant su dronais. Lietuva pasiruošusi tai įgyvendinti“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
G. Nausėda surengtoje spaudos konferencijoje teigė neabejojantis, kad šiemet Kyjivui bus galima suteikti antidronų, kurie „yra vertinami Ukrainos karių, kuriais pasiekiama ženklių rezultatų mūšio lauke“.
„Problema yra ta, kad reikėtų dar labiau padidinti mūsų pajėgumus gaminti antidronus, kurie iki šiol dar yra pakankamai riboti. Bet tam reikalingi tam tikri organizaciniai sprendimai, investicijos, ir tikiuosi, kad tai visgi mums pavyks padaryti, nes tai yra ne tik priemonė, reikalinga šiandien Ukrainai, bet ir, be jokios abejonės, priemonė, reikalinga mūsų kariuomenei, jos kovinei galiai sustiprinti“, – kalbėjo prezidentas.
Tikisi, kad partneriai suteiks tankų
„Bet mes kalbame ir dar apie daugiau ginkluotės, kurią Ukraina galėtų panaudoti, kurią mes perduotumėme iš Lietuvos. Tiesiog dabar vyksta techninio lygio pasirengimai, kai viskas bus suderinta, sutarta, be abejonės, apie tai paskelbsime“, – teigė ministras, kol kas nekonkretizavęs, kokia tai ginkluotė.
Anot A. Anušausko, parama Ukrainai aptarta ir trečiadienį Taline vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, rengiantis po savaitės vyksiančiam Ukrainos rėmėjų susitikime vadinamajame Ramšteino formate. Jis vylėsi, kad pastarajame susitikime šalys deklaruos „visai kito lygio paramą, negu buvo iki šiol“.
„Aš manau, kad (galima tikėtis – BNS) sunkiosios šarvuotos technikos – tankų. Tai yra svarbus, ne tik simbolinis gestas, bet svarbus Ukrainos gynybai žingsnis. Nes ukrainiečiai gaudami ne tik sovietinio pavyzdžio tankus, kurie yra modernizuojami Rytų Europai (tai irgi labai svarbus dalykas, bet vis tik yra modernizuoti senesni tankai), bet ir gaudami vakarietiško pavyzdžio ginkluotę, apmokydami savo karius, jie ateityje turės kur kas daugiau galimybių naudotis vakarietiška ginkluote“, – tvirtino A. Anušauskas.
G. Nausėda spaudos konferencijoje sakė iš Ukrainos prezidento išgirdęs prašymą dėl tankų tiekimo.
„Jeigu kalbėti labai konkrečiai ir trumpai, tai yra tankai. Tankai yra šiuo metu poreikis numeris vienas, kadangi vyksta pozicinis karas. (...) Labai svarbu, kad šitoje vietoje mes pasiektume tam tikrą persilaužimą, pirmiausia mąstyme ir sprendimų priėmime ir, ko gero, labai svarbu, kad būtų žengti pirmieji žingsniai, o jau kitos valstybės galėtų prisijungti prie šitos iniciatyvos“, – sakė prezidentas.
Jis sakė, kad susitikime Ukrainoje nemažai dėmesio skirta tankių tiekimui iš Lenkijos, Vokietijos bei kitų valstybių.
„Kaip jūs puikiai suprantate, Lietuva tankų prasme Ukrainai padėti negali, tačiau teikiame pagalbą visose kitose srityse“, – pridūrė G. Nausėda.
G. Nausėda trečiadienį vizito Ukrainoje metu informavo šalies vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainą jau artimiausiu metu Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitinės patrankos L70 ir amunicija.
Krašto apsaugos ministerijos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, termovizorius, bepiločius orlaivius, antidronus, karių mokymus bei visą kitą paramą, kuri teikiama atsižvelgiant į Ukrainos išsakomus poreikius.
Lapkritį Valstybės gynimo taryba nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas. A. Anušauskas sakė, kad prie šių klausimų nebus grįžtama.
„Ten, kur jau buvo priimti sprendimai Valstybės gynimo taryboje, manau, kad negrįžkime prie tų klausimų, sprendimai yra priimti, jei mes neturime kuo pakeisti savo labai ribotų galimybių priešlėktuvinės gynybos ir savaeigių haubicų“, – kalbėjo ministras.
Pasak ministro, savaeigių haubicų Latvija ir Estija turi „kartais daugiau“, nei Lietuva.
Anksčiau pranešta, kad Lietuvos parama Ukrainai pernai siekė apie 660 mln. Eur, iš jų 240 mln. Eur sudaro karinė parama.
