Liepą – 0,3% išankstinė mėnesio defliacija

Tuo metu suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2019 m. liepa) infliacija buvo 0,9%, remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

Birželio mėn. Lietuvoje buvo 0,4% suderinta mėnesio infliacija, o metinė siekė 0,9%.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas sako, kad defliacija šaliai negresia, nes metinė infliacija didėja trečią mėnesį iš eilės.  

Pasak N. Mačiulio, mėnesio defliacijai įtakos turi sezoniškumas, tačiau augančią metinę infliaciją dar gali padidinti Vyriausybės įgyvendinamos papildomos ekonomikos skatinimo priemonės.

„Tikrai defliacija Lietuvai negresia. Jeigu tokias tempais toliau atsigavinės Lietuvos ekonomika, jeigu bus vykdoma tokia prociklinė fiskalinė politika, didinamos valdžios sektoriaus išlaidos, tai tikrai kitais metais infliacija įsibėgės ir pradės labai smarkiai kandžiotis ir karpyti gyventojų perkamąją galią. Čia viena iš priežasčių, dėl ko nereikėtų persistengti su tuo ekonomikos skatinimu“, – sakė ekonomistas.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko teigimu, metinės infliacijos mažėjimui didžiausios įtakos padarė tarptautinėse rinkose kritusios naftos kainos ir atitinkamai sureagavusios degalų kainos. O infliciją Lietuvoje skatina paslaugos.

„Taigi, metinė infliacija sumažėjo nuo maždaug 3% iki mažiau negu 1% birželio mėnesį. Įdomu tai, kad ir toliau vienas iš pagrindinių Lietuvoje veiksnių, skatinančių infliaciją, yra būtent paslaugų kainos. Paslaugų kainų dedamoji ir toliau išlieka svarbi“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.