Jaunimo nedarbas išlieka stabilus – 7,5%

Jaunimo vidutinė nedarbo trukmė per metus sutrumpėjo 2 dienomis iki 137, kai bendra – 245 dienos. Tarp ilgalaikių bedarbių jaunimo yra mažiausiai – 8,7%.  

Pasak tarnybos, kas antras joje registruotas jaunuolis – neįgijęs profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Pastaraisiais metais ši tendencija tik sustiprėjo – jų skaičius išaugo 1,7%. Tuo metu išsilavinimą įgijusio jaunimo statistika per metus beveik nepasikeitė – liepos pradžioje jie sudarė 25,6%, prieš metus – 25,9%. 

„Esminės jaunimo nedarbo priežastys glaudžiai susijusios su struktūriniu neatitikimu tarp darbo rinkos poreikių ir kompetencijų. Taip pat trūksta darbo patirties, o tai sukuria uždarą ciklą – be patirties sudėtinga įsidarbinti, o nedirbant – patirties įgyti neįmanoma. Pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp įgyto išsilavinimo ir realių darbo rinkos lūkesčių“, – pranešime cituojama tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Visgi aukštasis išsilavinimas taip pat negarantuoja greito įsidarbinimo. Penktadalis tarp registruoto jaunimo yra baigę universitetus bei kolegijas (20,6%). Ir pernai, ir šiemet tokių klientų skaičius išlieka vienodas – po 6.300.

Didžioji dalis jaunimo į Užimtumo tarnybą kreipėsi ne pirmą kartą (76,6%), ir tik kas ketvirtas (23,4%) – pirmą: tokių liepos 1 dieną buvo 300 (4,8%) daugiau nei pernai tokiu pat laiku. 

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones per pusmetį įsitraukė 2.100 jaunų žmonių – dviem trečdaliais (66,2%) mažiau nei prieš metus. 

Nedirbančio jaunimo mažiausiai yra Neringoje (0,9%), daugiausiai – Kaune (10,6%). Per metus jaunimo nedarbas labiausiai augo Molėtų rajone ir Palangoje (po 1,3 proc. punkto), labiausiai sumažėjo – Pakruojo (2,5 proc. punkto) bei Birštono (2,2 proc. punkto) savivaldybėse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.