Švietimo tema aktuali tik krizių metu: nuosekliai prastėjantis įvaizdis
Tą rodo „Mediaskopo“ atlikta Lietuvos žiniasklaidos analizė švietimo tema, aprėpiančią penkerių metų laikotarpį nuo 2020 m. iki 2024 m., praneša tyrimą užsakiusi startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija „Švietimas #1“.
Analizės metu įvertinta daugiau nei 175.000 švietimo paminėjimų įvairiuose žiniasklaidos kanaluose: nuo nacionalinės ir regioninės spaudos iki televizijos, radijo bei interneto.
Nors švietimo tema ir toliau išlieka aktuali – kasdien šia tema paskelbiama vidutiniškai 96 publikacijos – bendras komunikacijos tonas rodo neigiamą kryptį.
„Akivaizdu, kad švietimas vis dar traktuojamas labiau kaip problema nei galimybė, o viešasis diskursas, deja, dažniau sustiprėja krizėms išryškėjus, nei siekiant užkirsti joms kelią“, – pranešime cituojama Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ Duomenų strategė.
Švietimas tampa rinkiminiu instrumentu
Politinių partijų dėmesys švietimui išryškėja prieš rinkimus, tačiau ilgalaikio įsipareigojimo ir strateginio nuoseklumo vis dar trūksta. 2020 m. ir 2024 m. – rinkimų metai – pasižymėjo išaugusiu švietimo temos paminėjimų skaičiumi, tačiau šis dėmesys dažniausiai apsiribojo retorika, reaguojant į krizes ar rezonansinius įvykius.
„Švietimas viešajame diskurse užima šiek tiek daugiau nei 5% dėmesio – gerokai mažiau nei sveikatos ar socialinė apsauga. Šie skaičiai atspindi ne tik temų pasiskirstymą žiniasklaidoje, bet ir visuomenės bei politikų prioritetus. Tuo tarpu mūsų švietimo rezultatai dažnai nesiekia net EBPO šalių vidurkio. Norint proveržio, švietimas turi tapti pagrindine diskusijų tema – orientuota ne į problemas, o sprendimus bei realius pokyčius“, – cituojama tyrimą užsakiusios organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Vienas ryškiausių viešojo diskurso akcentų – vis gilėjanti mokytojų krizė. Trūkumas, atlyginimų nepakankamumas ir streikai tapo nuolat pasikartojančiais motyvais žiniasklaidoje, ypač mokslo metų pradžioje ir pabaigoje.
2023 m. vykęs mokytojų streikas bei 2024 m. tarpinių patikrinimų krizė, pasibaigusi švietimo ministro atsistatydinimu, dar labiau sustiprino neigiamą foną ir išryškino sistemines spragas.
Nepastebimos temos
Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad tam tikros temos, nors ir dažnai minimos, nesulaukia pakankamo visuomenės ar politikų dėmesio. Patyčių ir psichikos sveikatos problemos išlieka stabiliai aptariamos, tačiau be proveržio – tai tarsi tylus, bet nuolat šalia esantis „dramblys kambaryje“.
Tuo metu įtraukusis ugdymas – sparčiai auganti tema – įgauna vis daugiau dėmesio, tačiau kartu kelia klausimų dėl realių įgyvendinimo galimybių bei visuomenės pasiruošimo pokyčiams. Dar mažiau dėmesio viešajame diskurse sulaukia švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai – temos, kurios yra esminės tiek valstybės pažangai, tiek darbo rinkos ateičiai.
Ši disproporcija ir ilgalaikių tikslų stoka viešojoje diskusijoje kelia nerimą tyrimo pristatyme dalyvavusiems verslo atstovams. Jų teigimu, be aiškios vizijos ir nuoseklių sprendimų švietimo srityje sunku tikėtis kokybiškos, inovatyvios ir konkurencingos darbo jėgos, kurios taip reikia tiek verslui, tiek valstybei.
„Kai švietimo tema lieka paraštėse, o dėmesys jai išauga tik krizėms sprogus, siunčiame aiškią žinutę – tai nėra mūsų prioritetas. O tai pavojinga. Nes be stiprios švietimo sistemos negalime tikėtis nei aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos, nei kritiškai mąstančios visuomenės. Ir tai – ne hipotetinė grėsmė, o realybė, kurią jaučiame jau šiandien: talentų trūkumas, mažėjantis produktyvumas ir prastėjantis šalies konkurencingumas. Švietimas turi tapti pagrindine visuomenės ir žiniasklaidos diskusijų ašimi – tai ne tik vaikų, bet ir valstybės ateities klausimas“, – teigia Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas.
