Biudžetai didinami, valandų skaičius – ne: darbuotojams ugdyti skiriame per mažai

„Vidutinis darbuotojui skiriamų mokymų valandų skaičius mažėja, nes daug organizacijų vis dar neturi pažangių mokymų valdymo sistemų, o kai kurios net neskaičiuoja šio rodiklio. Dėl to nėra aiškaus vaizdo apie mokymų intensyvumą“, – VŽ komentuoja Agnė Ignotienė, „E. mokymų sprendimų“ įkūrėja, žmogiškųjų ryšių konsultantė ir mokymų dizainerė.

Dar didesnė problema, anot jos, yra žemas Lietuvos bendrovių mokymuisi skiriamų valandų skaičius, atsiliekantis nuo pasaulio įmonių. Štai pernai Lietuvoje darbuotojų mokymams organizacijos skyrė vidutiniškai 17,3 valandos, o JAV – 53 valandas (pasaulinis vidurkis – 64 valandos).

Be to, dar 2023 m. Lietuvos įmonės mokymuisi skyrė 19,9 valandos, tad tendencija nėra gerėjanti, rodo naujausias „E. mokymų sprendimų“ ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) tyrimas.

Valandų mažiau, pinigų – daugiau

Nors mokymams skiriamo laiko vidurkis išlieka kuklus, 2024 m. reikšmingai padaugėjo organizacijų, kurios didino mokymų biudžetus. Tai, anot A. Ignotienės, rodo, kad darbuotojų kvalifikacijos ugdymas tampa svarbesne darbotvarkės dalimi. Gera žinia ir ta, kad tam skirtas biudžetas didinamas ne dėl kylančių mokymų kainų.

„Šių metų duomenys rodo, kad mokymai pinga. Vidutinė vienos mokymų valandos kaina pernai siekė 51,1 Eur, o šiemet sumažėjo iki 29,4 Eur. Matome, kad organizacijos ne tik didina biudžetus, bet ir stiprina mokymų funkciją – pernai bent 0,5 etato mokymų klausimams buvo numatyta 74% organizacijų, šiemet tokių jau 83%. Tai rodo, kad investuojama į žmogiškuosius resursus, kurie šią sritį kuria ir vysto“, – analizuoja „E. mokymų sprendimų“ įkūrėja.

Tai taip pat rodo, kad kol kas organizacijos investuoja ne į mokymų pasiūlos didinimą, bet į efektyvumą ir kokybę. O investicijos į mokytis skiriamas valandas – tik laiko klausimas.

Nepamainomi lyderystės įgūdžiai

Kaip praeitais metais, taip ir šiemet: daugiausia dėmesio organizacijos skiria lyderystės, komandinio darbo įgūdžiams stiprinti. Donatos Dailydės, „Verslo žinių“ akademijos vadovės, teigimu, 2024 m. dažniausiai įmonės rinkosi mokymus, skirtus vidurinės grandies vadovams. 

„Šiuose mokymuose naujai paskirti vadovai ne tik sustiprina jau turimas vadovavimo kompetencijas, bet ir įgyja naujų. Šiuos mokymus rinkosi ne tik naujai vadovais tapę įmonių atstovai, bet ir vadovavimo patirties turintys. Jų tikslas – atnaujinti turimas vadovavimo kompetencijas“, – priduria D. Dailydė.

Šiais metais tendencijos nusimato panašios. Pasak A. Ignotienės, organizacijos nukreipia investicijas į lyderystės ir bendradarbiavimo įgūdžių stiprinimą, nes siekia įgalinti vadovus daryti įtaką komandoms, o patį komandinį darbą mato kaip svertą įmonės tikslams įgyvendinti.

„Vadybinių įgūdžių srityje šiais metais dominuos projektų ir pokyčių valdymas. Geopolitinis nestabilumas skatina organizacijas ruoštis netikėtumams, stiprinti veiklos atsparumą ir didinti lankstumą bei gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, – sako ji. 

Skaitmeninių kompetencijų srityje šiemet prioritetas skiriamas DI įrankių taikymui ir IT saugumui. Tai rodo siekį didinti darbuotojų efektyvumą ir kreipti jėgas ir laiką į didesnę vertę kuriančias veiklas.

„IT saugumas išryškėja ne tik dėl TIS2 (tinklų ir informacinių sistemų) direktyvos, bet ir kaip atsakas į augančią informacinio karo grėsmę bei kibernetinius išpuolius“, – paaiškina žmogiškųjų ryšių konsultantė A. Ignotienė.

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, „Verslo žinių“ akademija žiemą fiksavo nemažai dalyvių finansų, lyderystės, projektų valdymo mokymuose.

„Pastebime, kad nemažai įmonių teiraujasi ir renkasi išsamesnius, ilgiau trunkančius mokymus, taip skatindamos darbuotojus daugiau laiko skirti tobulėjimui“, – teigia D. Dailydė.

Pasak jos, pastaraisiais metais bendrovės taip pat dairėsi įvairių efektyvumo spendimų ir rinkosi procesų valdymo temas. Dėmesio sulaukė ir naujo reguliavimo – tvarumo atskaitomybės, Statybų įstatymo pakeitimų, temos.

Mokymų vertė

Vis daugiau organizacijų siekia matuoti mokymų poveikį. Tai, anot tyrėjų, teikia vilčių, kad ateityje taps lengviau įvertinti realią mokymų kuriamą vertę. Vis dėlto Aušra Bytautienė, PVPA vadovė, teigia esanti nusivylusi, kad tik mažiau nei pusė tyrimo dalyvių (44%) matuoja mokymų poveikį veiklos rezultatams.

„Iš kitos pusės – smagu matyti, kad pastangos rasti mokymų vertės įvertinimo būdus apskritai auga. Ir nors dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų, net ir tų, kuriose netrūksta vadovų dėmesio mokymams ir yra technologinės galimybės fiksuoti ir kaupti duomenis, mini, jog pamatuoti mokymų poveikį tebėra sudėtinga, jau vien organizacijų pastangos įvertinti naudą veda link požiūrio, kad mokymai tikrai atlieptų realius organizacijos poreikius ir padėtų siekti strateginių verslo tikslų, o ne liktų vien išlaidų eilutė“, – VŽ komentuoja ji.

Be to, A. Bytautienė atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau organizacijų (73%) į darbuotojų ugdymą žiūri kaip į strateginį prioritetą, padedantį siekti verslo tikslų ir didinti konkurencingumą.

„Kartu tikiuosi, kad kitąmet matysime didesnį organizacijų, matuojančių mokymų poveikį veiklos rezultatams, skaičių“, – kalba ji.

Tyrėjos pabrėžia, kad daugeliui bendrovių vis dar trūksta ilgalaikių mokymų prioritetų, todėl mokymų funkcija dažnai neperžengia operacinio lygmens. Tyrimo rezultatai parodo, kad mokymų funkcijai būtina įgyti didesnę strateginę reikšmę, kad ji galėtų dar reikšmingiau prisidėti prie organizacijos augimo.