Oficialus nedarbas vasarį mažėjo iki 9,2%, daugėja dirbančių užsieniečių
Kovo 1 dieną Lietuvoje darbo ieškojo 166.600 asmenų – 1% mažiau nei vasario pradžioje. Vien vasarį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 20.400 naujų bedarbių – 22,4% mažiau nei sausį.
Pasak tarnybos, daugiau sezoninių darbuotojų pradeda ieškoti statybos ir žemės ūkio sektoriai, be to, nedarbas mažėjo ir aktyviau žmones samdant kitų sričių įmonėms.
„Matome teigiamus pokyčius – mažėjantį naujų bedarbių srautą ir sezoninio darbo aktyvėjimo ženklus. Statybos ir žemės ūkio sektoriuose prasideda darbo jėgos poreikio didėjimas, o bendras samdos lygis yra aukštesnis nei praėjusių metų pabaigoje“, – pranešime sakė Jurgita Zemblytė, Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.
Kovo 1-osios duomenimis, Lietuvoje dirbo 1,45 mln. asmenų – 0,24% daugiau nei prieš mėnesį, daugiausiai naujų žmonių įdarbino sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigos, gamybos įmonės.
Verslas vasarį paskelbė 10.900 laisvų darbo vietų – 13,3% mažiau nei sausį.
Pradėjusių dirbti bedarbių vasarį buvo tiek pat – tarpininkauta įsidarbinant 17.800 asmenų. Labiausiai daugėjo žmonių, įsidarbinusių žemės ūkio ir miškininkystės (20%) ir prekybos (15,8%) sektoriuose.
Registruotas nedarbas labiausiai mažėjo Birštono (0,8 proc. punkto), Palangos (0,7 proc. punkto), Rietavo (0,6 proc. punkto) savivaldybėse, o didėjo Pakruojo ir Varėnos rajonuose (po 0,2 proc. punkto).
LB: daugėja pagal darbo sutartis dirbančių užsieniečių
Tuo metu Lietuvos bankas apžvelgia visų praėjusių metų rezultatus ir praneša, jog užimtųjų skaičius Lietuvoje pernai siekė 1,464 mln. – 1,6% daugiau nei užpernai, iš jų daugiau nei 150.000 buvo pagal darbo sutartis dirbantys užsieniečiai.
Pasak centrinio banko, užimtųjų skaičių didino sėkminga užsieniečių integracija į Lietuvos darbo rinką.
„Keletą metų sparčiai kylantis darbo užmokestis skatina į Lietuvos darbo rinką įsilieti net tik trečiųjų šalių, bet ir labiau išsivysčiusių ES valstybių gyventojus“, – pranešime teigė Bartas Baltušis, LB Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas.
Pasak centrinio banko, beveik trečdalį į Lietuvą naujų atvykusių užimtųjų sudarė Europos Sąjungos (ES) piliečiai – daugiausia iš Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos.
Aukštos kvalifikacijos specialistai pernai sudarė kiek daugiau nei dešimtadalį visų dirbančių užsieniečių, tačiau jų dalis per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik tris kartus. Daugiau nei pusę jų sudarė Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai: jie daugiausia dirbo informacijos ir ryšių (3.000) bei verslo ir administravimo veiklose (1.500).
Apie du penktadalius šio augimo sudarė ES piliečiai – jų pernai padaugėjo apie 2.000.
Daugiau nei keturi penktadaliai užsieniečių dirbo vidutinės kvalifikacijos darbus – daugiausia vairuotojais (73.000) ir statybininkais (21.000) – jų per metus atitinkamai sumažėjo apie 1% ir padidėjo apie 15%. Šios kvalifikacijos darbuotojų skaičių augino Vidurio ir Pietų Azijos piliečiai, daugiausia iš Indijos, Uzbekistano ir Tadžikistano.
Žemos kvalifikacijos veiklose pernai dirbo šiek tiek mažiau nei 8% visų užsieniečių. Daugiau nei pusę jų sudarė Ukrainos piliečiai, o šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį – ES piliečiai, daugiausia iš Rumunijos, Bulgarijos, Latvijos ir Lenkijos.
