Lietuvoje lyčių lygybės balas darbo srityje siekia 76,2

Tarp Baltijos šalių – žemiausias balas darbo srityje

Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje lyčių lygybės balas darbo srityje siekia 76,2 iš 100. Latvijoje šis rodiklis yra šiek tiek aukštesnis – 77,5, o Estijoje – 78,5 balo.

„Pažvelgę į Europos lyčių lygybės instituto įvertinimą pamatysime, kad Lietuvoje moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje yra itin aukštas – 92,8 balo. Tačiau profesinės segregacijos ir darbo sąlygų kokybės rodiklis siekia tik 62,5 balo. Tai reiškia, kad vis dar egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, o darbovietės moterims ir vyrams nesuteikia vienodai lanksčių galimybių darbo metu porai valandų išvykti pasirūpinti šeimos reikalais“, – teigia Miglė Kolinytė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja.

Anot jos, duomenys rodo, jog daugiau vyrų nei moterų gali laisviau planuoti savo darbo laiką ir derinti jį su asmeniniais įsipareigojimais. Siekiant užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems darbuotojams, būtina spręsti šią problemą.

Vis dėlto tai – vienintelė sritis, kurioje šiek tiek lenkiame ES vidurkį (74,2). Verta pažymėti, kad Lietuva šioje srityje pasižymi itin aukštu vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliu (92,8), tačiau kur kas mažesnį įvertį gauna pamatavus profesinę segregaciją ir darbo sąlygų kokybę (62,5).

Lietuvos bendras įvertinimas 2024 m. pakilo per 1,7 balo – šalis įvertinta 65,8 balo iš 100 ir užima 16 vietą tarp visų ES valstybių. Nepaisant palypėjimo vienu laipteliu aukštyn, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.

Požiūris didmiesčiuose ir regionuose

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 37% lietuvių mano, kad vyrai yra geresni lyderiai nei moterys. Be to, 32% apklaustųjų teigia, kad moterys vadovavimo pozicijoms yra per daug emocionalios, o 74% mano, kad priimdamos sprendimus jos dažniau vadovaujasi emocijomis.

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, tarnybos užsakymu atlikta apklausa parodė, jog 57% Lietuvos gyventojų mano, kad moterys ir vyrai turi vienodas galimybes kilti karjeros laiptais. Tačiau nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: 71% vyrų su tuo sutinka, tuo tarpu tarp moterų šis rodiklis siekia tik 53%. Be to, kas trečia moteris netiki, kad galimybės iš tiesų yra vienodos.

„Lyginant 2024 m. ir 2021 m. duomenis, matyti, kad sumažėjo žmonių, kurie mano, jog moterys neturi vienodų galimybių siekti karjeros aukštumų – nuo 42% 2021 m. iki 23% 2024 m. Tai gali būti susiję su aktyvesnėmis diskusijomis apie lyčių lygybę vadovaujamose pozicijose bei didėjančiu moterų lyderių matomumu politikoje ir versle“, – sako M. Kolinytė.

Pokyčius gali paspartinti ir iniciatyvos, ir teisinis reguliavimas

M. Kolinytė teigia, kad šiemet startuoja naujovė, kuri palies dalį didžiųjų Lietuvos įmonių – vadinamosios „Moterų valdybose“ direktyvos įgyvendinimas. Jos tikslas – užtikrinti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose – vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybų narių pozicijose – nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų bent trečdalį vietų.

„Nuo šių metų, renkant valdybos narius, turi būti vykdomas skaidrus atrankos procesas, kurio metu yra remiamasi aiškiais ir objektyviais kriterijais, vertinant kompetencijas, patirtį ir specializaciją. Jeigu kandidatų kompetencijos sutampa, pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui. Dažniausiai tai būna moterys. Tad jau šiemet didelės įmonės turės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikti lyčių lygybės ataskaitas apie lyčių balansą valdymo ir priežiūros organuose, taip pat apie taikomas priemones lyčių lygybei pasiekti“, – teigia M. Kolinytė.

Rūtos Ežerskienės, „Citadele“ banko generalinės direktorės ir valdybos pirmininkės, teigimu, lyčių lygybės iššūkius galima spręsti per struktūrinius pokyčius ir aktyvesnį mentorystės programų diegimą.

„Norint pašalinti skirtumus, reikia skaidrių atlyginimų struktūrų ir politikos, kuri vienodai vertintų abiejų lyčių galimybes karjeroje. Atlyginimų skaidrumas yra pirmas žingsnis, tačiau tikri pokyčiai reikalauja spręsti šališkumo, įdarbinimo ir paaukštinimo problemas. Be to, mūsų regione dar trūksta sisteminių paramos struktūrų, pavyzdžiui, mentorystės programų, kurios skatintų atviresnį požiūrį į lyderystės pozicijas“, – sako ji.

Inga Jablonskė, nuotolinio universiteto moterims „WoW University“ įkūrėja bei vadovė mano, kad būtent mentorystės iniciatyvos atlieka esminį vaidmenį moterų lyderystės augimui versle, nes jos suteikia reikalingą paramą, žinias, kurios padeda moterims pasiekti aukštesnes pozicijas organizacijose.

„Tokia parama ir padrąsinimas tampa raktu į iššūkių, su kuriais susiduria moterys versle, įveikimą ir padeda joms tapti stipriomis bei įtakingomis lyderėmis“, – sako I. Jablonskė.