Vokietijoje atleidimų lapeliai dalijami tūkstančiais – ir tai tik pradžia

Debesys virš Vokietijos darbo rinkos – vis tirštesni. Dėl sumenkusio užsakymų skaičiaus ir ekonomikos krizės įmonės labiau nei bet kada peržiūri personalo sąrašą, iš jo išbraukdamos vis daugiau darbo vietų.

O sunkmetis negailestingas: duris priverstos užverti – kartais laikinai, kol bus rastas investuotojas, bet dažnai – ir visam laikui – net įmonės, šimtmečiais skaičiuojančios savo veiklos istoriją. Seniausias Europoje adatų fabrikas, fortepijonų gamintoja, pati didžiausia pasaulyje gyvūnų ir jų prekių parduotuvė: sąrašą būtų galima tęsti ilgai. Ir tai – ne pabaiga.

Miunchene įsikūrusio „Ifo“ instituto duomenimis, užimtumo barometras gruodį nukrito iki 92,4 balo. Septintą kartą iš eilės smunkantis barometras pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. vidurio, kai jį paveikė pandemijos sukelta krizė.

„Vis mažiau įmonių samdo naujų darbuotojų. O štai įmonių, mažinančių žmonių skaičių, dalis tik auga“, – pabrėžia „Ifo“ apklausų vadovas Klausas Wohlrabe.

Beveik visuose sektoriuose planuojama mažinti darbo vietų skaičių. Labiausiai jau nukentėjo metalo pramonė, automobilių gamintojai ir komponentų tiekėjai, praneša naujienų portalas N-TV.

Tai patvirtina Vokietijos ekonomikos instituto (IW), glaudžiai bendraujančio su darbdaviais, kasmet atliekama didžiausių pramonės asociacijų apklausa. 31 iš 49 apklausoje dalyvavusių asociacijų dabartinę padėtį metų sandūroje įvertino kaip blogesnę nei prieš metus.

„Dabartinė ekonominė padėtis retai kada kėlė tokį nerimą“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė IW direktorius Michaelis Hutheris.

20 iš 49 asociacijų mano, kad šiemet sektorius susitrauks, 13 – kad išliks toks pats, o 16 tikisi, kad prasidės šioks toks augimas. Pasak IW tyrėjų, gana prastos bendros nuotaikos turės įtakos ir darbo rinkai: 25 asociacijos prognozuoja, kad šiemet jų sektoriuose sumažės darbo vietų, ir tik 7 tikisi, kad darbuotojų skaičius kiek paaugs. Tarp jų – farmacijos ir aviacijos pramonė, taip pat paslaugų teikėjai, ypač logistikos įmonės, praneša „Tagesshau“.

Atleidimai kaip iš gausybės rago

Nors dažnai panaikintų darbo vietų skaičius pateikiamas kaip statistika, bet kiekvieną atleidimo lapelį lydi pyktis, skausmas, nežinia. Kartais jis tampa net tragedija šeimai. 

Tačiau ne ką geriau jaučiasi ir vadovai, tapę blogos žinios nešėjais. Profesionaliems vadybininkams, kuriems svarbiausia yra skaičiai pelno eilutėje, atsiriboti nuo šiandieninės realybės gal kiek lengviau. Ypač jei tenka spręsti dilemą: ar atleisti dalį darbuotojų, ar visai įmonei nugrimzti nebūtin. Vis dėlto kiekvienas vadovas yra žmogus, tad emocijų kartais neįstengia ignoruoti. Ypač jei tenka atleisti tūkstančius darbuotojų.

„Commerzbank“ gali prarasti 15.000 darbo vietų

Baimė, kad netrukus bus įteiktas atleidimo lapelis, neapleidžia daugybės „Commerzbank“ darbuotojų. Bendrovės darbo tarybos vadovas Uwe Tschage įspėja apie pasekmes, kurių gali atsirasti dėl to, kad stambus Italijos bankas „UniCredit“ dar padidino jam priklausančią banko „Commerzbank“ akcijų dalį.

„Kyla grėsmė, kad bus prarasta apie 15.000 darbo vietų“, – sakė U. Tschage, duodamas interviu laikraščiui „Handelsblatt“.

Jis įsitikinęs, kad „Commerzbank“ gali pats uždirbti gerą pelną, todėl turėtų išlikti nepriklausomas.

„Tačiau tarptautinėje konkurencinėje kovoje dideli valgo mažus“, – pripažįsta banko atstovas.

Guinnesso rekordininkė „Zoo Zajac“ skelbia nemokumą

Duisburge įsikūrusi „Zoo Zajac“, laikoma didžiausia pasaulyje gyvūnų ir jiems skirtų prekių parduotuve, pateko į finansinę krizę ir pateikė laikino nemokumo paraišką. Į Guinnesso rekordų knygą patekusios parduotuvės plotas yra per 13.000 kv. metrų.

Nemokumą lėmė visa veiksnių pynė: smarkiai išaugusios prekių įsigijimo ir transporto kainos, problemų įmonei taip pat kėlė didelės energijos sąnaudos. Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl kreiptasi dėl nemokumo, buvo kelerios nesėkmingos derybos dėl tolesnio finansavimo.

Maždaug 150 darbuotojų jau gavo nemokumo išmokas iš Federalinės darbo agentūros. Nemokumo bylą administruojanti advokatų kontora pabrėžė, kad visų gyvūnų priežiūra yra užtikrinta, o sąlygų sėkmingai reorganizacijai – nemažai: netrukus bus pradėta potencialaus investuotojo paieška.

„Lindner Hotels“ tinklas yra nemokus

Diuseldorfe įsikūrusi bendrovė „Lindner Hotels AG“ pateikė nemokumo paraišką. Tinklui priklauso 13 aukštesnės klasės viešbučių Vokietijoje. Šeimos įmonėje dirba 650 nuolatinių darbuotojų, taip pat 100 praktikantų ir antra tiek laikinų darbuotojų sezono metu.

Nemokumo priežastys – išaugusios nuomos, energijos ir produkcijos kainos.

Neatsilaikė ir porceliano gamintoja „Rosenthal“

Tradicinę porceliano gamintoją „Rosenthal“ ištiko krizė, todėl gali tekti uždaryti vieną iš dviejų gamyklų. Pasak atstovės spaudai, šiuo metu vyksta derybos tarp įmonės vadovybės ir profesinės sąjungos. „Rosenthal“ dirba apie 600 darbuotojų.

Vadovybė tikina, kad nors padėtis nėra lengva ir reikės mažinti personalo sąnaudas, įmonė sugebės nustatyti sėkmingos ateities kursą ir išlikti konkurencinga. Tikimasi, kad galutinis sprendimas dėl įmonės ateities bus priimtas sausio pabaigoje.

Vokietijoje bus panaikinta kas septinta darbo vieta SAP įmonėje

Programinės įrangos bendrovės SAP akcijos jau kelis kartus pašoko aukštyn, tačiau būstinėje tarp darbuotojų jaučiama įtampa ir pyktis. Jį sukėlė etatų mažinimas, kurio vadovybė ėmėsi jau nuo praėjusių metų pradžios.

Programoje „Next Level Transformation“ numatyta panaikinti 9.000– 10.000 darbo vietų. Kaip teigia „Handelsblatt“, tai ypač palies Valdorfo ir kitus Vokietijos padalinius. Apie 3.500 žmonių jau pasirašė darbo sutarties nutraukimo susitarimą, dėl to darbuotojų skaičius Vokietijoje sumažės maždaug 14%.

Bankrutuoja fortepijonų gamintoja

Garsi Braunšveigo fortepijonų gamybos įmonė „Grotrian-Steinweg“ skaičiuoja 189 metų istoriją, tačiau pernai ji buvo baigta – įmonė paskelbė bankrotą. Tai reiškia, kad atleidžiami vis darbuotojai, kurių yra 31. „Grotrian-Steinweg“ yra viena seniausių fortepijonų gamintojų pasaulyje.

Kaip rašė VŽ, panašus likimas ištiko ir seniausią pasaulyje adatų fabriką, kuris po 301 metų veiklos buvo priverstas kapituliuoti.

Atrodo, kad šiemet dar daugiau įmonių bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių, nes prognozės nieko gero nežada.

Remiantis pagrindinių ekonomikos institutų prognozėmis, Vokietijos ekonomika pernai mažėjo antrus metus iš eilės, o šiemet numatomas nedidelis augimas. Bet tai – geriausiu atveju.

Naujausioje Federalinės ekonomikos ministerijos mėnesinėje ataskaitoje teigiama, kad „tvaraus ekonomikos posūkio dar negalima numatyti“. Kaip priežastys nurodomas didelis neapibrėžtumas, susijęs su geopolitiniais įvykiais, galimas išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos muitų didinimas ir artėjantys rinkimai Vokietijoje.