Nuo kitų metų mokėsime skirtingus mokesčius už perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, už pastarųjų naudojimą didės mokesčiai

Reklama publikuota: 2021-11-16
Advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, advokatė Ema Būtėnienė.
svg svg
Advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, advokatė Ema Būtėnienė.

Gamintojai ir importuotojai 2022 metus sutiks su ūgtelėjusiomis pakuočių naudojimo ir perdirbimo užduotimis ir padidėjusiais mokesčiais už aplinkos taršą. Šią prievolę atneš ateinančių metų naujovė –  mokestinis pakuočių diferencijavimas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes.

Kaip sako advokatų kontoros „AAA Law“ partnerė, advokatė Ema Būtėnienė, praktiškai tai reiškia, kad gamintojams ir importuotojams, pasirinkusiems tiekti rinkai neperdirbamas pakuotes, teks  išaugusi mokestinė našta. Tiesa, augimas vyks palaipsniui. Kaip visada, turėsime pereinamąjį laikotarpį, skirtą prisiderinimui prie tvaresnių gamybos ir prekybos principų.

„Pagal dabartinius teisės aktus neperdirbamas pakuotes rinkai tiekiantys gamintojai iki 2025 metų vis dar galės pretenduoti į mokestinę lengvatą. Atliekų tvarkymo užduotys šiuo laikotarpiu nustatomos taip, kad lengvata bus galima naudotis ne tik perdirbant atliekas, bet ir dalį neperdirbamų pakuočių atliekų panaudojant energijai gauti. Visgi, už didesniąją dalį neperdirbamų pakuočių jau nuo 2022 metų teks susimokėti mokestį už aplinkos taršą“, – komentuoja Ema Būtėnienė.

Ji patikslina, kad pagal Aplinkos ministerijos teikiamus išaiškinimus net ir pilna apimtimi įvykdžius pakuočių atliekų panaudojimo energijai gauti užduotį, teks susimokėti mokestį už neįvykdytą perdirbimo užduotį. Pavyzdžiui,  plastikinių neperdirbamų pakuočių atveju – už 55 proc. neperdirbamų pakuočių, skaičiuojant nuo tiekto rinkai tokių pakuočių kiekio, jei bent 10 proc. jų panaudota energijai gauti. Nuo 2025 metų neperdirbamoms pakuotėms mokesčio lengvatos pagal esamą teisinį reguliavimą išvis neturėtų būti taikomos.

Neperdirbamų pakuočių identifikavimas turi būti pagrįstas atitikties deklaracijomis

Sprendžiant, ar pakuotė yra perdirbama ar neperdirbama, su problemomis gali susidurti tos įmonės, kurių pakuotės yra kombinuotos, daugiasluoksnės. Dažnu atveju tokių pakuočių atliekos yra ne perdirbamos, o panaudojamos energijai gauti, nes jų perdirbimas sudėtingas arba labai brangus.

Tuo tarpu tiems, kurių pakuotė homogeniška, pagaminta iš vienos rūšies medžiagos (pvz., popieriaus, kartono, polietileno ir pan.), pakuotes identifikuoti bus paprasčiau, nes jos įprastai yra perdirbamos.

„Visgi, žinojimo, kad įmonės tiekiama pakuotė yra perdirbama, nepakanka. Pagal valstybės institucijų teikiamus išaiškinimus, tam, kad pakuotė nebūtų priskirta neperdirbamai, teks apsirūpinti dokumentais. Pavyzdžiui, turėti dokumentus, patvirtinančius, kad pakuotę sudarančias medžiagas galima perdirbti į produktus, atitinkančius produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus“, – dalijasi „AAA Law“ advokatė.

nuotrauka::1 right

Tuo tarpu licencijuotos pakuočių tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ vadovas Karolis Šiaudkulis sako, kad tvarumu savo veiklą grindžiančios įmonės yra susirūpinusios, jog skirstymas į perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes mokestiniuose įstatymuose gali likti deklaratyviu bei neturinčiu jokios esminės įtakos švariai aplinkai.

„Nėra aiškios valstybės institucijų pozicijos, užtikrinančios, kad pakuočių kvalifikavimą visi rinkos dalyviai suprastų vienodai. Tai įmonėms, kurios siekia ne deklaratyviai, o realiai įgyvendinti keliamus tikslus, įneša nemažai sumaišties jau dabar, ruošiantis kitų metų gamybai ar importui“, – teigia K. Šiaudkulis.

Naudojantiems neperdirbamas pakuotes – papildoma finansavimo prievolė už jų surinkimą

„Deja, reikėtų nenustebti sužinojus, kad įmonėms, kurios nusprendė nekeisti neperdirbamų pakuočių į perdirbamas, teks susimokėti ne tik taršos mokestį už šias pakuotes, bet ir finansuoti tokių pakuočių sutvarkymo organizavimą savivaldybių komunalinėse atliekų tvarkymo sistemose“, – sako „AAA Law“ advokatė.

Jos teigimu, nors kolektyvinė pakuočių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje egzistuoja jau daugiau nei 15 metų, tačiau iki šiol tebevyksta diskusijos dėl kolektyvinio principo įgyvendinimo privalomumo vietoje galimybės pasirinkti mokesčio už aplinkos taršą pakuočių atliekomis mokėjimą.

Vis dar nėra aiškiai apsispręsta, kuria linkme judame – ar gamintojai ir importuotojai turi teisę rinktis tik mokėti mokestį už aplinkos taršą pakuočių atliekomis, ar visgi privalo dalyvauti kolektyvinėje atliekų tvarkymo sistemoje. Pastaroji įpareigoja ne tik vykdyti atliekų tvarkymo užduotis (o jų neįvykdžius – sumokėti mokestį), bet ir finansuoti pakuočių atliekų surinkimą bei sutvarkymą savivaldybių komunalinėse atliekų tvarkymo sistemose.

„Valstybės institucijos vis dažniau akcentuoja, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytais atvejais gamintojai ir importuotojai turi pareigą, o ne teisę, dalyvauti kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai reiškia, jog jie turėtų pareigą, o ne teisę finansuoti pakuočių atliekų surinkimą bei sutvarkymą savivaldybių sistemose, nepriklausomai nuo to, ar jie moka mokestį už neperdirbamas pakuotes, ar ne. Tačiau šiuo metu nėra oficialaus vieningo išaiškinimo“, – sako Ema Būtėnienė.

Mokestis už neperdirbamas pakuotes sieks iki 1200 eurų už toną

Susidūrus su perdirbamų – neperdirbamų pakuočių dilema, diskusijos dėl gamintojų ir importuotojų teisių ir pareigų turėtų dar labiau suaktyvėti. Pastarąsias diskusijas provokuoja iš esmės du dalykai – neaiškumai dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis paskirties ir panaudojimo bei vieningo įstatymų aiškinimo nebuvimas.

„Jeigu įvertintume sumas, surenkamas iš mokesčio už taršą pakuočių atliekomis, dažnai įmonei kils klausimas, ar sumokėjus mokestį dar reikia finansuoti pakuočių atliekų surinkimą bei sutvarkymą savivaldybių komunalinėje sistemoje. Už šias mokestines prievoles surenkamos sumos nėra mažos: vien mokestis už plastikines  neperdirbamas pakuotes 2022 metais didėja 257 eurais ir sieks 875 eurus už toną rinkai patiektų pakuočių. Mokestis už neperdirbamas kombinuotas pakuotes didėja 300 eurų ir sieks 1200 eurų už toną“, –  svarsto „AAA Law“ advokatė.

Vieningo įstatymo aiškinimo nebuvimas klaidina įmones

Natūralu, kad tokioje situacijoje dauguma norės rinktis įstatymų aiškinimą, pagrindžiantį gamintojo ar importuotojo dalyvavimą kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje  kaip teisę, o ne prievolę.  

„Nepaisant to, tikiu, kad pastarąjį kelią besirenkančių bus mažuma. Tiems, kurie suinteresuoti ilgalaikiais sprendimais tiek dėl jaučiamos atsakomybės aplinkai ir visuomenei, tiek ir planuoti finansus į ateitį, turėtų būti  akivaizdu, jog neperdirbamų pakuočių pasirinkimas toli nenuves, o jei ir nuves – tai anksčiau ar vėliau kainuos labai brangiai,“ – apibendrina E. Būtėnienė.

K. Šiaudkulis teigia, jog VšĮ „Gamtos ateitis“  sulaukia daugybės įmonių kreipimųsi, juose gamintojai ir importuotojai skundžiasi  dėl visiško informacijos, kuri lems jų mokestinės prievolės dydį, nebuvimo.

„Tai įmonėms sukuria netikrumo jausmą bei kelia nepasitikėjimą visa pakuočių atliekų tvarkymo sistema“, – pabrėžia K. Šiaudkulis.

Tvarumo siekiančio verslo dalyvių tik daugėja

Net rinkoje esant neaiškumų dėl mokestinės aplinkos, vis daugiau verslo dalyvių išreiškia verslo norą dalyvauti tvarumą skatinančiose iniciatyvose. Viena jų – VšĮ „Gamtos ateitis“ sukurta iniciatyva „Ateities pakuotės klubas“, kuri skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerąja praktika ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą.

Šiuo metu prie „Ateities pakuotės klubo“ yra prisijungusios 30 įmonių, tarp jų – skirtingų verslo sektorių lyderiai: mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“, viena didžiausių šalies kepyklų „Biržų duona“, alkoholinių gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“, maisto pramonės įmonė „Orka Foods Lietuva“, mėsos perdirbimo įmonė „Nematekas“ ir kt. Prie „Ateities pakuotės klubo“ gali prisijungti Lietuvos įmonės, kurios savo veikloje jau naudoja arba planuoja naudoti perdirbamas pakuotes ar turi kitų ekologinių iniciatyvų ir kurių pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja VšĮ „Gamtos ateitis“.

nuotrauka::2 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Nuo kitų metų mokėsime skirtingus mokesčius už perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, už pastarųjų naudojimą didės mokesčiai Verslo tribūna

Gamintojai ir importuotojai 2022 metus sutiks su ūgtelėjusiomis pakuočių naudojimo ir perdirbimo užduotimis...

Tvarus verslas
2021.11.16
Kai tvarumo etiketės nepakanka: priežastys, trukdančios organizacijų tvarumui Verslo tribūna

Vartotojai vis dažniau pirmenybę teikia tvariai veikiančioms organizacijoms bei jų produktams – net 46 proc.

Tvarus verslas
2021.11.11
Susisiekimo ministras: svarbu patikimai sujungti visas transporto grandines Verslo tribūna

Interviu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu pradėjome klausimais apie vizitą į JAV ir Kanadą, jo...

Tvarus verslas
2021.10.28
Per tvarius sporto renginius – į visuomenės sąmoningumą Verslo tribūna

Kiekvienas renginys – nuo verslo konferencijų iki sporto varžybų – palieka pėdsaką ir tam tikrą taršą. Todėl...

Tvarus verslas
2021.10.28
Šviežumas ir ekonomikos palaikymas: 8 iš 10 šalies pirkėjų renkasi lietuvišką produkciją Verslo tribūna

Šalies gamintojų produkciją dažnai ar visada renkasi 8 iš 10 pirkėjų, rodo naujausias Lietuvos pirkėjų...

Tvarus verslas
2021.10.27
Nauja „Maximos“ lojalumo programa verslui: dar lankstesnė ir patogesnė Verslo tribūna

Prekybos tinklo „Maxima“ lojalumo programa „Ačiū“ atsinaujina, o viena svarbiausių šių metų naujovių –...

Tvarus verslas
2021.10.26
Klystate, jei galvojate kad klimato kaita – tik pramonės reikalas: kiekvienas darbuotojas ir jo veikla išskiria CO2 Verslo tribūna 3

Poveikio aplinkai mažinimas yra vienas iš didžiausių pasaulio iššūkių – dėl katastrofiškų klimato kaitos...

Tvarus verslas
2021.10.22
Atsakingas biuro įvaizdis: kilimėliai iš perdirbto plastiko Verslo tribūna

Šiandien vis daugiau įmonių visame pasaulyje domisi ekologijos tema, o žaliųjų praktikų taikymas tampa...

Tvarus verslas
2021.10.20
Klimatui neutralus verslas – kelionė su „Neptūno“ ženklu Verslo tribūna

Klimatui visiškai neutralus verslas ir partnerystės projektai, kurie maksimaliai sumažina anglies pėdsaką...

Tvarus verslas
2021.10.15
Kauno intermodalinis terminalas – svarba ir nauda Verslo tribūna

Liepos 19 d. komerciniam eismui europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ geležinkelis buvo sujungtas su...

Tvarus verslas
2021.10.14
„Telia“: tvarumo naudą turi pajusti ir smulkus verslas Verslo tribūna

Kol didžiosios pasaulio įmonės įgyvendina neutralumo klimatui tikslus, skaitmenizuoja verslą ar diegia...

Tvarus verslas
2021.10.14
Verslo ir visuomenės partnerystė: prie tvarumo gali prisidėti visi Verslo tribūna

„Swedbank“ inicijuotas tvarumo projektas „Septyniolika“ per tris mėnesius Lietuvoje pritraukė apie 50.000...

Tvarus verslas
2021.10.06
„Rail Baltica“: strateginių tarptautinių projektų įgyvendinimo iššūkiai – kas lemia jų sėkmę Verslo tribūna

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba nuo Varšuvos per Lietuvą ir Latviją iki Talino –...

Tvarus verslas
2021.09.30
Tvarumui reikia inovacijų: Lietuvoje gamins unikalius daugkartinius maišelius Verslo tribūna 2

Aplinkai draugiškų maišelių gamintoja UAB „Bagfactory“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU)...

Tvarus verslas
2021.09.30
„Neste“ tvarumo ekspertė: 3 patarimai verslui, norinčiam žengti tvarumo keliu  Verslo tribūna 3

„Klimato kaita yra aktualiausia mūsų laikų problema, todėl ją sprendžiant verslas privalo imtis iniciatyvos,...

Tvarus verslas
2021.09.29
Kaip kurti organizacijos tvarumo strategiją, kad ji tikrai veiktų? Verslo tribūna

Tvarumo kryptį renkasi vis daugiau organizacijų, tačiau naujame kelyje pasitaiko ir kliūčių – vien rūšiuoti...

Tvarus verslas
2021.09.24
10 sprendimų kiekvienam verslui Verslo tribūna

Pandemija kaip niekad išryškino visuomenės ir verslo dėmesio aplinkai stoką, tad vartotojai ir net...

Tvarus verslas
2021.09.17
Tyrimas parodė – lietuviai linkę keisti vartojimo įpročius dėl tvarumo Verslo tribūna 2

Tvarumas Lietuvos gyventojams – pažįstama sąvoka. Net 88 proc. didmiesčių gyventojų teigia suprantantys jos...

Tvarus verslas
2021.09.14
 Tvarumo akceleratorius – tramplynas startuoliams ir galimybė didiesiems verslams Verslo tribūna 1

Didėjant poreikiui diegti versle tvarias inovacijas, rinkos lyderiai ryžtasi eksperimentavimui ir naujoms...

Tvarus verslas
2021.09.01
Tvarumo žingsniai: reikia ir veikti, ir apie tai pasakoti Verslo tribūna

Daugiau nei pusė vartotojų Australijoje sutiktų mokėti daugiau už prekę ar prekės ženklą, paremtą tvarumo bei...

Tvarus verslas
2021.08.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku